Už tai, kad Seimas kreiptųsi į KT, per pateikimą pasisakė 55 parlamentarai, prieš buvo 2, 4 balsuodami susilaikė. Parlamentas dėl klausimo balsavo du kartus, nes pirmojo balsavimo metu dalies politikų balsai neužsiskaitė.
„Valdantieji, džiugu, kad nesąmones darote savo balsais“, – sureagavo Seimo „valstietis“ Valius Ąžuolas.
„Džiugu, kad yra, kas teikia džiaugsmo“, – jam atsakė posėdžiui pirmininkaujantis Seimo konservatorius Jurgis Razma.
Neigiamai apie parlamento sprendimą atsiliepė ir Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašiunienė aiškindama, kad Seimas nubalsavo dėl „visiškos manipuliacijos“.
Savo ruožtu Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas siūlymo iniciatoriams dėkojo.
„Ir buvo labai smagu matyti, kaip konvencijos priešininkai rangėsi ieškodami įvairiausių argumentų „prieš“ ir nieko įdomaus nepasakė“, – vertino politikas.
Opozicija bandė blokuoti pateikimą
Visos Seimo opozicinės frakcijos, išskyrus socialdemokratus, balsavime dėl kreipimosi į KT nedalyvavo. Kaip balsavo kiekvienas Seimo narys, galite patikrinti čia.
Klausimas į Seimo posėdžių salę turėtų grįžti rudens sesijoje.
Nutarimo projektą dėl kreipimosi į KT ir Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo registravo valdantieji Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas ir Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, taip pat – opozicinės Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė.
Politikai siekia išsiaiškinti, ar Stambulo konvencija ir joje įtvirtinti teiginiai, susiję su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.
Antradienį į Seimo tribūną stojusi V. Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad valstybių, neratifikavusių Stambulo konvencijos, Europos Sąjungoje yra šešios, tarp jų ir Lietuva.
„Taigi, Lietuva nuo šiol tam tikra apimtimi taiko žemesnį žmogaus teisių ir laisvių apsaugos standartą nei pati Europos Sąjunga. Demokratinėje ir teisinėje valstybėje tokia padėtis nėra iki galo suprantama ir, tiesą pasakius, nėra pateisinama“, – teigė Seimo pirmininkė ir kalbėjo, jog kreipimasis į KT reikalingas tam, jog šis aiškiai ir nešališkai atsakytų, kokie yra konvencijos tikslai ir tikrasis turinys.
Skardžius Seimo pirmininkei: ar nemanote, kad naudojate smurtą?
Į diskusiją įsitraukęs Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Skardžius aiškino, kad Stambulo konvencija Lietuvai nebeaktuali, kaltino Seimo pirmininkę sukinėjant parlamentarams rankas ir klausė, ar ji pati nenaudoja smurto.
„Jūs, kaip patyrusi šachmatininkė, darote ėjimą žirgu, kad išsaugotumėte, turbūt, likus metams koaliciją šiuo veiksmu. Juk visiems akivaizdu, kad Stambulo konvencijos laikas jau praėjo, ji šiandieną nėra aktuali, ypač Lietuvai, kuri – jau prieš smurtą prieš moteris, prieš smurtą artimoje aplinkoje. Jau į savo teisinę sistemą [esame] perkėlę visus, net pačius griežčiausius reglamentavimus ir dėl to policija net nežino, kaip išspręsti su esamais resursais.
Ar jūs nemanote, kad šiandieną, išsukiodama Seimo rankas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl socialinės lyties, dėl transseksualų, jūs tiesiog naudojate smurtą artimoje aplinkoje, tai yra Seime?“ – pasisakymo gale nusijuokė A. Skardžius.
„Dieve mano, aš net nežinau, kaip į tai reaguoti“, – irgi su šypsena atsakė V. Čmilytė-Nielsen ir teigė, kad šachmatai čia tikrai ne prie ko.
„Aš negaliu apsakyti jums, ant kiek toli nuo garbingos, tiesios šachmatų partijos yra tie argumentai, į kuriuos šiandieną turiu reaguoti atsistojusi čia. Labai, labai toli“, – stovėdama prieš Seimo narius kalbėjo ji.
Čmilytė-Nielsen: mes vėluojame
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad smurtas artimoje aplinkoje, smurtas prieš moteris ir mergaites yra rimta problema, teigė, kad ji nėra išspręsta, kaip ir daugelyje kitų valstybių.
„Bet ši konvencija galbūt galėtų būti dar vienas žingsnis ją sprendžiant. Bet šiandieną mes kalbame ne apie ratifikavimą, o tik apie kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Aš tikrai niekam nesukioju rankų ir, manau, kad mes tiesiog labai vėluojame. Tai yra mano asmeninė nuomonė. Ir labai norėtųsi argumentus išgirsti tokius, kurie remiasi faktais.
O dėl laiko, kada yra laikas priimti ar nepriimti Stambulo konvencijos, ją ratifikuoti, mes galime paklausti ukrainiečių, kurie tą padarė kovodami kare“, – taip į A. Skardžiaus pasisakymą sureagavo Seimo pirmininkė.
Seimo „valstietis“ Aurelijus Veryga prašė Ukrainą „palikti ramybėje“ ir su ja nesilyginti.
„Konvencija nėra tiesioginio teisinio vertinimo dokumentas. Jeigu mes kalbame apie apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje ir panašiai, tektų kažkokius keisti įstatymus <...>. Tai ką planuotumėte keisti ir kas trukdo šiandien keisti neratifikavus šios konvencijos?“ – klausė politikas.
V. Čmilytė-Nielsen patikino, jog šiuo metu pati neplanuoja nieko keisti ir akcentavo, jog ne kartą siūlė „taškinius pakeitimus“ suprasdama, jog Stambulo konvencijos ratifikavimas „yra galbūt labai tolimas etapas, iki kurio nežinia kada nueisime“.
Politikė ragino dabar išspręsti klausimą dėl kreipimosi į KT, o „ateities klausimus palikti ateičiai“.
Šimonytė: KT išties duotų atsakymą
Premjerė I. Šimonytė pasisakė už kreipimąsi į KT.
„Niekas nėra Lietuvoje įgaliotas atsakyti, kaip vis dėlto yra su ta Konstitucija, nors yra labai patogu naudoti viešoje erdvėje diskusijoje, kad tas ar anas prieštarauja Konstitucijai, bet, turbūt, yra ir labai patogu vis dėlto nepasiklausti Konstitucinio Teismo, kaip yra iš tikrųjų.
Tai čia yra puiki iniciatyva, kuri leistų kreiptis į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas išties duotų atsakymą, kiek gi tai, ką sako žmonės, nurodydami, jog yra kažkokio prieštaravimo Konstitucijai, yra teisūs, o kiek tai yra jų įsivaizdavimas apie tai, kas yra parašyta Konstitucijoje“, – komentavo ministrė pirmininkė.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnės Agnės Širinskienės nuomone, Seimas, spręsdamas dėl kreipimosi į KT, dalyvauja kelių partijų rinkiminiame šou. Ji dėl viso to apgailestavo ir pasisakė prieš kreipimąsi.
„Tris metus atidirbus Seime savo rinkėjui negali nieko parodyti, ką prisižadėjai, ir pagaliau reikia parodyti veiksmą. Tai štai ir turime Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio šou, kuomet yra bandoma parodyti, kad mes kažką darome, kai tris metus, ką prižadėjome, negalėjome padaryti“, – kalbėjo parlamentarė ir ragino „cirke“ nedalyvauti.
Kreiptis į KT, kad šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai, Seimo pirmininkės paprašė nevyriausybinės organizacijos.
Lietuva Stambulo konvenciją pasirašė 2013 metais, tačiau parlamentas iki šiol jos neratifikavo.
Konvencijos oponentų nuomone, ją ratifikavus, Lietuvai tektų keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą. Šalininkų teigimu, konvencija padėtų kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, įpareigotų valstybę vykdyti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevenciją, užtikrinti aukų apsaugą bei smurtautojų baudžiamąją atsakomybę.
Prezidentūra: klausimas parlamentarų rankose
Vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, prezidentūra anksčiau nurodė, jog šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak prezidentūros, klausimas yra parlamentarų rankose.
Europos Parlamentas iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
