Žmogaus teisių gynėjai skaičiuoja, kad birželį sueina 10 metų, kai Lietuva pasirašė Stambulo konvenciją – tarptautinę sutartį, ginančią moteris nuo smurto lyties pagrindu, tačiau ratifikuoti ją parlamentas atsisako iki šiol.
„Tai tikrai įvyks, tik reikėtų užtikrinti solidų palaikymą jam. Kol kas tokio palaikymo nėra“, – komentavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Tarp ES valstybių yra tik 6 valstybės narės, kurios nėra ratifikavusios Stambulo konvencijos“, – atkreipė dėmesį T. V. Raskevičius.
Be Lietuvos, konvencijos nuostatų į nacionalinę teisę perkelti nesutinka Latvija, Bulgarija, Čekija, Vengrija ir Slovakija. Lenkija Stambulo konvenciją yra ratifikavusi, tačiau garsiai kalba apie ketinimus iš jos pasitraukti. Galutinį pritarimą šiam dokumentui neseniai išreiškė Europos Sąjunga, neratifikavusioms valstybėms išplėtė dalį įsipareigojimų.
„Kreipsimės į Seimo pirmininkę ir visus Seimo narius, prašydami, kad klausimas būtų nuneštas į Konstitucinį Teismą ir jis ramiai, kompetentingai, ir be kažkokių išankstinių nusistatymų atsakytų į esminį klausimą visuomenei, apie ką yra Stambulo konvencija“, – LNK sakė Lietuvos Žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Žmogaus teisių aktyvistai taip tikisi pajudėti, kaip patys sako, iš mirties taško.
„Aš tikrai neabejoju, kad mes matysime ir ponios Agnės Širinskienės, ir visų kitų parašus, kurie visada kalba apie teisę, apie teisės viršenybę“, – spaudos konferencijoje sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Matas Maldeikis.
Į tokią idėją sureagavo ir pati A. Širinskienė.
„Sėkmės palinkėsiu, tegul kreipiasi, nes iš tikrųjų ne prieštaravimo Konstitucijai klausimas kyla, diskutuojant apie šią konvenciją, bet kyla klausimas apie tai, kad konvencija įveda Lietuvai nebūdingas lyties sąvokas“, – LNK komentavo parlamentarė.
„Tai yra baili pozicija. Mano požiūriu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra bandymas ieškoti kažkokio kompromiso“, – įvertino Žmogaus teisių centro vadovė J. Juškaitė.
„Kliūva socialinė lytis. Tai yra bandymas pasakyti, kad lytis yra ne prigimtinis kažkoks žmogaus dalykas, bet tai yra, suprask, socialinis konstruktas“, – komentavo „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.
Esą Konstitucinio Teismo išaiškinimas turėtų išsklaidyti parlamentarų baimes. Pagalbos centrai skaičiuoja kasmet maždaug 20 tūkst. nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusių asmenų.
„80 proc. nukentejusiųjų yra moterys. Kas yra įdomu, moterys nukenčia nuo vyrų, o vyrai nukenčia nuo vyrų“, – spaudos konferencijoje sakė Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
„Niekas jo (smurto) neturėtų patirti – nei vyras, nei moteris. Šiaip mūsų įstatyminė bazė, aš manau, tą atliepia. Jei Raskevičius žino kažkokių spragų, kur yra neginami žmonės dėl, pavyzdžiui, patiriamo smurto, tai tegul jis teikia siūlymus, mes galime ir be Stambulo konvencijos svarstyti“, – teigė A. Veryga.
Žmogaus teisių gynėjai dalį parlamentarų kaltina skleidžiant sąmokslo teorijas – esą dėl to klaidinama ir visuomenė. Apklausos rodo, kad didžioji jos dalis Stambulo konvencijos nepalaiko, nors ne visi aiškiai žino, kas tai yra.
„Nelabai, žinokit“, – pripažino LNK kalbinta praeivė.
„Stambulo konvencija yra toks dalykas, kuris sukurtas yra Stambule, bet patys turkai jo nepalaiko. Kažkokie ten negeri santykiai tarp negerų žmonių, kiek suprantu, vyrų su vyrais“, – komentavo pašnekovas.
„Kažkaip ten labai tiksliai nežinau, bijau apsigėdinti“, – pripažino kita kalbinta moteris.
Neaišku, ar Konstitucinio Teismo išaiškinimas padės gyventojams labiau įsigilinti į konvencijos esmę, o parlamentarai įsitikinę, kad jų pačių persigalvoti joks verdiktas neprivers.
„Visi klausimai, susiję su teisinėmis nuostatomis, apibrėžtomis Stambulo konvencijoje, yra perkeltos į nacionalinę teisę. Mums tai nėra labai aktualu, galbūt tai aktualu labiau trečiojo pasaulio valstybėms“, – Seime žurnalistams sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis.
„Aš nemanau, kad kažkaip iš esmės keisis požiūris. Mes žinome, kad yra dalis Seimo narių, kurie su baime žiūri į Stambulo konvenciją, įžvelgia kažkokių pavojų, kurių, mano manymu, nėra“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Anot Seimo pirmininkės, Stambulo konvencijos klausimas į posėdžių salę grįžti šioje kadencijoje šansų jau nebeturi.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
