„Tuo metu buvo labai įtempta karinė padėtis, visi kariai buvo dislokuoti į Druskininkus – aš bijojau“, – prisipažino profesinės tarnybos karys.
Už tai, kad ilgą laiką nesirodė tarnyboje, Mantas A. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl dezertyravimo – Karo policijos tyrėjai nustatė, kad karys tarnyboje nebuvo nuo vasario 7 d. iki kovo 14 d. ir nuo kovo 21 d. iki balandžio 6 d.
Kario vadas ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad Mantas A. Alytuje tarnavo nuo nuo 2021 m. lapkričio 15 d., jis dirbo taikliojo šaulio pareigose.
„Iš pradžių Mantas A. niekuo iš kitų karių tarpo neišsiskyrė – bendravo su kolegomis, pavestas užduotis atlikdavo, bet pastebėjau, kad kartas nuo karto jis 3-4 dienoms turėdavo nedarbingumo pažymėjimus, nedarbingumo priežastimi jis įvardydavo karščiavimą, o vėliau pasakė, kad turi rimtesnių sveikatos problemų – širdies nepakankamumą, – teigė kario vadas. – Kadangi visi Manto A. tarnyboje nebūti laikotarpiai buvo pateisinti medikų pažymomis, iš pradžių į tai nekreipiau ypatingo dėmesio. Taip buvo ir tuomet, kai jis telefonu informavo, kad susirgo ir į tarnybą neatvyks, o joje pasirodė tik po mėnesio.“
Anot karininko, į tarnybą neatvykdavęs karys iš pradžių pats paskambindavo ar parašydavo trumpąją SMS žinutę, kad jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas vis yra tęsiamas, bet vėliau karys tokios informacijos neteikė, tad jam pačiam tekdavo skambinti ir teirautis apie nedarbingumo laikotarpius.
„Kai jam kovo 15 d. baigėsi nedarbingumas, karys atvyko į tarnybą, todėl po keturių dienų jį skyriau vykdyti paros tarnybą batalione, bet tą dieną paskambinęs bataliono budėtojas informavo, kad Mantas A. į tarnybą neatvyko, dėl to šias pareigas atlikti reikėjo skirti kitą karį, – sakė vadas. – Kai po ilgų bandymų man pavyko Mantui A. prisiskambinti, šis paaiškino, kad į tarnybą neatvyko, nes tą naktį pateko į eismo įvykį, susižeidė, dėl ko vyko į ligoninę. Vėliau jis telefonu informavo, kad jam vėl yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas ir į darbą jis neatvyks.“
Būrio vadas teigė, kad tarnybos laiko apskaitos žiniaraščiuose tuo metu jam buvo žymima, kad kariui buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, bet kai paaiškėjo, jog jis nesirgo ir neatvykimo į tarnybą negali pateisinti, buvo pradėtas tyrimas, o žiniarasščiuose buvo pakeisti įrašai – karys tarnyboje nepasirodė be pateisinamos priežastis.
Anot jo, tuo metu, kai kuopa buvo buvo pratybose Pabradėje, kariuomenės atstovai informavo, kad jiems ilgą laiką nepavyksta susisiekti su Mantu A., kuris iki šiol nėra pateikęs jo nebuvimą tarnyboje patvirtinančių dokumentų.
„Tuomet aš pats paskambinau kariui ir nurodžiau susisiekti su bataliono personalo skyriumi ir išsiaiškinti – tik tuomet ir paaiškėjo, kad už tarnyboje nebūtus laikotarpius nuo vasario iki balandžio Mantas A. neturi jokių pateisinančių dokumentų“, – vado teigimu, pokalbio metu karys aiškino, jog į tarnybą neatvyko dėl asmeninių priežasčių, tačiau kokių, taip ir nenurodė.
„Supratau, kad jis teikia klaidingą informaciją, be to, jis per „Messenger“ programėlę man siuntė diagnozes, kurios neva buvo nukopijuotos iš E.sveikata sistemos, tačiau pačių dokumentų jis neklastojo – oficialių blankų su gydytojų parašais jis neteikė“, – karė įsitikinusi, kad taip elgdamasis Mantas A. siekė suklaidinti ir įtikinti, jog serga, nes būtent ji pildė tarnybos laiko apskaitos žiniaraščius.
Manto A. kolegė sakė, kad tik balandžio pradžioje karys prisipažino, kad melavo apie nedarbingumą.
„Kokie buvo jo motyvai, jis nesakė“, – pridūrė jis.
Kodėl nesirodė tarnyboje, Mantas A. nedrįso pasakyti ir tyrimą atlikusiems Karo policijos tyrėjams ir tik teisme, kai buvo nagrinėjama jam iškelta baudžiamoji byla, nurodė tikrąją priežastį – esą nuo vasario pradžios „buvo įtempta karinė padėtis, visi kariai buvo dislokuoti į Druskininkus“, o jis bijojo.
„Tą visą laiką, kol nėjau į tarnybą, buvau namuose“, – sakė jis.
Karys tikino, kad net ir grįžęs į tarnybą negalėjo toliau tarnauti, nes ir... vėl bijojo.
Kol vyko tyrimas ir teismas neišnagrinėjo baudžiamosios bylos, profesinės karo tarnybos karys ir toliau dirbo Lietuvos kariuomenėje – buvo laukiama, kol savo verdiktą paskelbs teismas. O teismas neturėjo kitos išeities – karys buvo nuteistas. Bet ne tik dėl dezertyravimo – prokurorai atnaujino dar vieną baudžiamąją bylą, kuri Mantui A. buvo iškelta dar prieš įsidarbinant į Lietuvos kariuomenę.
Praėjusių metų liepą teismas Mantą A. buvo atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet kadangi laidavimo laikotarpiu jis dezertyravo iš kariuomenės, byla buvo atnaujinta ir nagrinėjama iš naujo. O šioje byloje Mantas A. buvo kaltinamas dėl melagingų parodymų davimo – gelbėdamas savo draugą nuo baudžiamosios atsakomybės jis melavo, kad šis po vienų Alytuje vykusių išgertuvių nesumušė kito jauno vyro.
„Taip pasielgiau, nes nenorėjau išduoti draugo“, – bylą nagrinėjant teisme teisinosi jis.
Už tai, kad klaidino teismą ir dezertyravo iš kariuomenės, Manto A. baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Asta Jakučiūnienė pripažino kaltu ir jam skyrė terminuotą laisvės atėmimą 10 mėnesių, bet bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams. Per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis įpareigotas tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tokią bausmę teismas skyrė atsižvelgęs į tai, kad Mantas A. yra dar jauno amžiaus, jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę, Lietuvos kariuomenei atlygino beveik 400 eurų padarytą žalą.
Kadangi Mantas A. buvo nuteistas, kai teismo nuosprendis įsiteisės, jis neteks darbo Lietuvos kariuomenėje.
Dėl dezertyravimo praėjusią savaitę buvo nuteistas ir dar vienas karys – Lietuvos teismai pranešė, kad Šilalės rajone tarnavęs 22 metų Irmantui L. už neatvykimą į tarnybos vietą ilgiau kaip dešimt dienų teismas skyrė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui. Be to, jam skirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – 500 Eur dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Bylos duomenimis, klaipėdietis Irmantas L., būdamas profesinės karo tarnybos kariu, be pateisinamų priežasčių daugiau kaip tris mėnesius neatvyko į tarnybos vietą Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalione. Nustatyta, jog vaikinas į profesinę karo tarnybą buvo priimtas dviem metams ir ėjo vairuotojo pareigas.
Teisminio nagrinėjimo metu Irmantas L. aiškino, jog tokį jo elgesį lėmė nenoras dirbti batalione dėl blogų tarpusavio santykių tiek su kolegomis, tiek su vadais, nors pripažino, kad jo elgesys – lengvabūdiškas bei nepateisinamas.
Karys teigė, kad jeigu būtų numatęs gresiančią atsakomybę, tikrai taip nebūtų elgęsis – būtų kantriai išbuvęs visą sutartyje numatytą tarnybos laiką.
