„Lyginant vakar dienos užsiregistravusių duomenis, kas yra virš 48 tūkst. 144 ir prieš penkerius metus tą pačią dieną užsiregistravusių skaičius, kas buvo 38 tūkst. 103, yra akivaizdu, kad 10 tūkst. jau daugiau užsiregistravusių ir kas dieną tas skaičius didėja“, – penktadienio rytą LRT radijui teigė Seimo Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė.

Nors užsienyje gyvena maždaug 400 tūkst. lietuvių, D. Asanavičiūtės teigimu, tai, kad užsiregistravusiųjų skaičius mažesnis nei turinčiųjų rinkimo teisę yra „natūralus reiškinys“.

„Piliečiai yra išsibarstę po visą pasaulį, o ambasados arba balsavimo vietos yra ne kiekviename mieste“, – apie balsavimo procedūrą aiškino ji.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Linos Petronienės teigimu, į prieš penkerius metus vykusį referendumą buvo užsiregistravę maždaug 60 tūkst. užsienyje gyvenančių lietuvių.

„Jei palygintume su Seimo rinkimais, kuriuose paskutiniuose galėjo balsuoti užsienyje gyvenantys lietuviai, tai skaičius (užsiregistravusiųjų – ELTA) jau didesnis, nes 2020 metais buvo 43 tūkst. su puse. Jei lygintume su prezidento rinkimais prieš penkerius metus ir referendumu, dar mažesnis šiek tiek, nes buvo užsiregistravę 60 tūkst., o dalyvavo 52 tūkst.“, – LRT radijui sakė ji.

VRK pirmininkės teigimu, balsuoti į ambasadą arba konsulinę įstaigą atvykstantys užsienio lietuviai užsiregistruoti gali ir tą pačią dieną. Tačiau, pasak L. Petronienės, norint laiku gauti balsavimo biuletenį, šiuo metu yra svarbu suskubti paštu balsuojantiems piliečiams.

ELTA primena, kad šių metų gegužės 12 dieną, Lietuvoje vykstant prezidento rinkimų pirmajam turui, gyventojai balsuos ir referendume dėl daugybinės pilietybės.

Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.

Piliečiams apsisprendus, detalias dvigubos pilietybės įgijimo ir netekimo tvarkas numatytų konstitucinis įstatymas.

Tam, kad referendumas būtų laikomas įvykusiu, jame dalyvauti turi daugiau kaip pusė balsavimo teisę turinčių šalies piliečių. Visgi, kad referendumu sprendžiamas klausimas būtų priimtas, už pasisakyti turėtų daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių asmenų.