"Vertinu kaip neatsakingą bravūrą, nes kaip niekada Lietuva yra saugi būtent todėl, kad jau esame devynerius metus NATO nariai, o svarbiausia, kad turime realiai pagrįstus sukurtus gynybos planus Baltijos šalims, turime ir oro policijos misiją. Taigi manau, kad (...) galbūt truputį pasijuokti galime, o nuogąstauti, nerimauti - ne", - žurnalistams penktadienį sakė Lietuvos vadovė.
V.Žirinovskis šią savaitę pažėrė grasinimų Baltijos valstybėms. Pasak jo, išdrįsusios pritarti Vakarų įsiveržimui į Siriją Baltijos valstybės bus okupuotos ar sunaikintos.
NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas penktadienį paragino Rusijos valdžią atsiriboti nuo V.Žirinovskio grasinimų Baltijoms šalims.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį teigė nenorįs komentuoti pareiškimų, kurių kai kurie yra prasilenkiantys su sveiku protu.
Prezidentė: suprantame savo atsakomybę dėl gynybos finansavimo
Lietuva pasirengusi didinti finansavimą gynybai ir supranta savo atsakomybę šioje srityje, sako prezidentė D. Grybauskaitė.
"Lietuva pasirengusi didinti, pagal finansines galimybes didinti būtinas išlaidas gynybai. Ne tik didinti bendrąja prasme, bet protingai ir investuojant su tikrai labai tiksline pragmatine, kooperuojantis su kitomis šalimis, ginkluote", - penktadienį žurnalistams sakė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, Lietuva to sieks.
"Šis įsipareigojimas yra jau ir tarp politinių partijų, šis įsipareigojimas yra paminėtas ir bendroje trijų Baltijos valstybių ir Jungtinių Valstijų deklaracijoje. Išties mes to sieksime ir tas įsipareigojimas politinis išlieka", - tikino ji.
Prieš savaitę priimtoje JAV, Lietuvos, Latvijos, Estijos prezidentų Baracko Obamos, D.Grybauskaitės, Andrio Berzinio ir Toomo Hendriko Ilveso bendroje deklaracijoje šalys patvirtino įsipareigojimą gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
"Kokiu tempu tai padarysime - neskubėkime, yra svarbu ne tik kiekis, bet ir kokybė - kaip investuosime ir kam skirsime lėšas, bet politinis įsipareigojimas lieka ir mes suprantame savo atsakomybę", - pridūrė D.Grybauskaitė.
R.Šadžius: turėtume stengtis, kad gynybos finansavimas būtų nors kiek didesnis
Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia kol kas nežinąs, ar pavyks jau kitų metų biudžete numatyti didesnį finansavimą gynybai.
Pasak jo, pirmiausia bus siekiama "stabilizuoti" gynybai skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, o ar pavyks ją didinti - parodys rudens diskusijos dėl kitų metų biudžeto.
Gynybos finansavimo klausimus R.Šadžius penktadienį aptarė su Lietuvoje viešėjusiu NATO generaliniu sekretoriumi A. F. Rasmussenu.
"Tai yra svarstoma ir su NATO atstovais tai yra aptarta. Su A.F.Rasmussenu kalbėjomės šita tema ir pažymėjome, kad Lietuvoje dabar keičiasi tendencija. Jeigu iki šiol tas BVP procentas mažėjo, tai mes turime padaryti viską, kad ta tendencija keistųsi. Vadinasi, stabilizuotųsi tas procentas arba šiek tiek paaugtų. Kad jis stabilizuotųsi, man labai norėtųsi tai kitų metų biudžete įgyvendinti - ar mums pavyks nors kiek padidinti tą procentą, parodys diskusijos dėl biudžeto, bet Vyriausybė yra užsibrėžusi tokį tarpinį planą orientuotis į 1 proc. nuo BVP pasiekimą 2016 metais", - BNS penktadienį sakė R.Šadžius.
Tai numatantis Seimo nutarimas, pasak ministro, greičiausiai bus svarstomas Seimo rudens sesijos metu.
"Ar bus didesnis (finansavimas - red.) - šiai dienai pasakyti negaliu. Turėtumėm stengtis, kad nors kiek didesnis būtų, juo labiau, mūsų dalyvavimas NATO nėra vien tik prievolių vykdymas. Pavyzdžiui, Lietuvai komerciškai apsimoka NATO krovinių tranzitas per Lietuvą", - kalbėjo R.Šadžius.
Lietuvai energetinis saugumas yra viena iš svarbiausių nepriklausomybės užtikrinimo garantijų
Energetinis saugumas Lietuvai yra viena iš svarbiausių garantijų užtikrinant nepriklausomybę, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Lietuvai energetinis saugumas ir nepriklausomybė energetikoje yra viena iš svarbiausių mūsų nepriklausomybės užtikrinimo garantijų", - penktadienį Vilniuje atidarant NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą sakė šalies vadovė.
"Toks centras parodo, kad Lietuva eina teisingu keliu, kad tikroji Lietuvos nepriklausomybė po dvidešimt kelerių metų politinės nepriklausomybės paskelbimo dar turi būti garantuotai užtikrinta. Tik energetinis saugumas, energetinė nepriklausomybė gali Lietuvai ir Lietuvos žmonėms garantuoti gerovės vystymąsi ir užtikrintą stabilų ekonomikos augimą", - teigė ji.
Pasak prezidentės, atidarant tokį centrą Vilniuje, galima didžiuotis, kad Lietuva įvertinta ir galės su kitomis šalimis padėti NATO partneriams užtikrinti ne tik energetinį saugumą, bet ir energetinės infrastruktūros saugumą, "netgi jeigu reikės - karinėmis priemonėmis".
D.Grybauskaitė kartu su NATO generaliniu sekretoriumi Andersu Foghu Rasmussenu penktadienio popietę oficialiai atidarė NATO energetinio saugumo kompetencijos centrą. Tai pirmasis ir vienintelis toks centras Aljanse.
NATO energetinio saugumo kompetencijos centras identifikuos potencialias energetines grėsmes ir teiks pasiūlymus Aljanso narėms, kaip efektyviai su jomis kovoti, numatys NATO sąjungininkių tarpusavio pagalbos mechanizmus ekstremaliais atvejais ir rengs karinius apmokymus, kaip apsaugoti strateginės svarbos energetinius objektus bei infrastruktūrą.
Centro veikloje jau dalyvauja Italijos, Prancūzijos, Turkijos, Latvijos ir Estijos ekspertai. JAV taip pat pareiškė įsijungianti į Centro veiklą. NATO energetinio saugumo centre dirba 16 žmonių. Ateityje darbuotojų skaičius išaugs iki 27.