Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį susitiko su Seimo valdyba ir kartu tarėsi, kaip išspręsti susidariusią situaciją Generalinėje prokuratūroje. Šalies vadovė su Seimo valdyba aptarė, kaip užtikrinti stabilų, profesionalų ir nepriklausomą prokuratūros darbą, kad viena svarbiausių teisėsaugos grandžių kuo greičiau imtų veikti kokybiškai, efektyviai ir nepriklausomai. Pasak Prezidentės, situacija, kai prokuratūrai vadovauja laikinas generalinis prokuroras, negali tęstis pernelyg ilgai, nes tai mažina ir pačių prokurorų, ir žmonių pasitikėjimą prokuratūra. Per susitikimą keletą kartų buvo pabrėžta, kad vis dėlto Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas nurodo, kad atsakomybė už stabilią prokuratūros sistemos veiklą tenka ir Prezidentūrai, ir Seimui, kuris dalyvauja generalinio prokuroro skyrimo procedūroje pritardamas Prezidentės teikiamai kandidatūrai. Taigi atsakomybė dėl šios susiklosčiusios situacijos ir padėties taip pat tenka dviem valdžios institucijoms.
"Prezidentės teigimu, generalinį prokurorą būtina paskirti dar šiemet. Tai būtina norint užtikrinti prokuratūros sistemos stabilumą ir profesionalumą ir taip pat pasiekti ir užtikrinti ikiteisminių tyrimų kokybę", - sakė D. Ulbinaitė.
Valstybės vadovė pabrėžė, kad pastaruoju metu viena po kitos politikų keliamos iniciatyvos keisti Konstitucijoje įtvirtintą generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką problemos nesprendžia ir trikdo sistemos darbą. Laiku nepaskyrus generalinio prokuroro gali iškilti kolizija dėl kitų prokurorų skyrimo, nes 2016 m. baigiasi net 55 vyriausiųjų prokurorų arba jų pavaduotojų kadencijos.
Pasak Prezidentės, prokuratūrai turi vadovauti aukšto lygio teisininkas profesionalas, sukaupęs darbo patirties ir prokuratūros, ir teismų sistemoje, kuriam rūpėtų ne munduras, o žmogaus teisių ir viešojo intereso gynimas, kokybiniai institucijos pokyčiai, jos modernumas ir atvirumas visuomenei. Tokius prokuratūros pokyčius paspartintų ir Seimo politinė valia.
Spalį Prezidentė su teisės profesionalais aptarė, kokios priemonės padėtų užtikrinti stabilų ir kokybišką prokuratūros darbą.
Pasak D. Ulbinaitės, su potencialiais kandidatais šiuo metu vyksta pokalbiai, tačiau pokyčiams prokuratūroje paspartinti reikalinga Seimo politinė valia. Konkrečios pavardės ir kandidatūros antradienio susitikime su Seimo valdyba nebuvo aptartos.
"Konkrečios pavardės ir kandidatūros šiandien aptariamos nebuvo. Buvo kalbamasi apie būtinybę išspręsti šią problemą, kad nesitęstų laikinumo būsena prokuratūroje. O apsispręsta (dėl trečiojo kandidato, - ELTA) bus artimiausiu laiku, po to, kai sugrįžus Seimo valdybai Seime įvyks konsultacijos", - teigė D. Ulbinaitė.
Seimo Pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė patikino, kad toliau vyks konsultacijos Seime.
"Džiaugiuosi ir sveikinu prasidėjusį dialogą šiuo klausimu. Prokuroro paskyrimas yra labai svarbus klausimas ir tai, kad mes galėtume Lietuvos Respublikos parlamente priimti sprendimą, turime kaip Seimo nariai daugiau turėti informacijos. Tą pastebėjo valdybos nariai susitikime su Prezidente, ir išankstinės konsultacijos tikrai būtų vienas iš žingsnių, kuris turbūt galėtų vainikuoti ir teigiamą sprendimą Seime", - sakė Seimo vadovė.
L. Graužinienės teigimu, Seimo narys turi laisvą mandatą, dėl to kiekvienas parlamentaras turi teisę laisvai apsispręsti, kaip balsuoti už vieną ar kitą personaliją. Ji teigė, kad todėl labai svarbu, jog Seimo nariai, priimdami sprendimus, turėtų kuo daugiau informacijos.
Parlamento vadovė informavo, kad per susitikimą su šalies vadove aptarta, ar trečioji generalinio prokuroro kandidatūra turėtų būti teikiama šioje Seimo rudens sesijoje, ar pavasario, tačiau aiškaus sutarimo dėl to nėra, būtinos konsultacijos su frakcijų vadovais, be to, parlamente šioje sesijoje laukia tokie svarbūs darbai kaip kitų metų valstybės biudžeto ar socialinio modelio patvirtinimas.
"Bet noriu patikinti, kad Lietuvos Respublikos Seimas laukia kandidato ir pasiruošęs svarstyti ir apsispręsti - jeigu jis bus pateiktas rudens sesijoje, mes tą padarysime rudens sesijoje. Jokių teisinių ar kažkokių papildomų procedūrinių problemų Seime tikrai nematome, ir daugelis valdybos narių kalbėjo apie tai, kad vis dėlto reikia išlaikyti nepriklausomo mandato užtikrintumą, t.y. slaptą balsavimą dėl personalijų tam, kad kiekvienas Seimo narys galėtų pats asmeniškai, niekieno neveikiamas priimti sprendimą. Kokį jis priima sprendimą - kiekvieno Seimo nario asmeninė atsakomybė, nes jis, padėjęs ranką ant Konstitucijos, prisiekė Lietuvos valstybei. Todėl tikimės, kad šie klausimai bus išspręsti, dialogą rasime ir sveikinu prasidėjusias diskusijas", - sakė L. Graužinienė.
Seimo vadovė patikslino, kad toliau diskusijos dėl generalinio prokuroro vyks su frakcijų vadovais, komitetų pirmininkais.
Savo ruožtu susitikime su Prezidente taip pat dalyvavęs Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius sakė iš jo išėjęs su visiškai priešinga nuomone nei Seimo Pirmininkė.
"Mano įsitikinimu, dialogas dėl konkrečių kandidatūrų vyko ir anksčiau, bet mes susiduriame su problemomis skiriant generalinį prokurorą, kurios slypi visų pirma Seimo procedūrose ir Seimo valdančios koalicijos tam tikruose politiniuose viražuose", - sakė A. Kubilius.
Jo įsitikinimu, vienintelis būdas, kaip reiktų išspręsti generalinio prokuroro paskyrimo problemą, balsuoti atvirai. A. Kubilius priminė, kad ir kaimynai latviai, neseniai susidūrę su panašiomis problemomis skiriant svarbius valstybės pareigūnus, priėmė sprendimą juos tvirtinti atviru balsavimu.
"Ką Seimo Pirmininkė kalbėjo - laisvas mandatas labai svarbus dalykas, tačiau, kaip parodo šios dienos pokalbis, galima manyti, kad Seimo nariai balsuodami slaptai galvoja, kad jie turi laisvą mandatą ir nuo savo sąžinės, ir nuo savo duotos priesaikos. Ir galima vėlgi manyti, kad Seimo narių veiksmus, kai jie balsuoja slaptai, jų apsisprendimą sąlygoja ne jų asmeninė sąžinė, o pačios įvairiausios įtakos, kartais ir labai neskaidrios. Tai vienintelis būdas, kaip Seimo dauguma galėtų išvengti būtent tokių įtakų ir Seimą padaryti laisvą nuo svetimų įtakų, tai daryti atviru balsavimu. Mes raginame tai ir daryti", - kalbėjo parlamento opozicijos lyderis.
ELTA primena, kad parlamentas jau du kartus yra atmetęs šalies vadovės teiktą generalinio prokuroro kandidatūrą: šių metų rugsėjo 29 d. Seimas nepritarė Prezidentės D. Grybauskaitės pasiūlytai Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkės Editos Dambrauskienės kandidatūrai į generalines prokurores. Tai buvo jau antras nesėkmingas bandymas gauti Seimo pritarimą generalinio prokuroro kandidatūrai.
Seimas vasaros pradžioje nepritarė Prezidentės siūlymui Generalinės prokuratūros vadovu skirti Kauno apygardos teismo pirmininką Nerijų Meilutį.
Šių metų birželį baigėsi prokuroro Dariaus Valio įgaliojimai. Šiuo metu generalinio prokuroro pareigas laikinai eina Darius Raulušaitis.
Seime pasigirdo siūlymų keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką.
Partijos Tvarka ir teisingumas prezidiumas buvo pasiūlęs rekomenduoti Respublikos Prezidentei teikti parlamentui teisininko, dabartinio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko kandidatūrą į šalies generalinius prokurorus.
Be to, pasigirdo ir kitas siūlymas - dauguma Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narių bei valdančiųjų socialdemokratų ir "tvarkiečių" frakcijų seniūnai siūlo keisti generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Iš prezidento norima atimti teisę parinkti kandidatą į šį postą ir perduoti ją Vyriausybei. Ekspertai šiuos siūlymus vadina antikonstituciniais.
Šiuo metu numatyta, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.