Nors dabartinės partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen darbui bene visi kandidatai sako kritikos neturintys, dauguma pripažįsta – partijoje reikalingi pokyčiai. Taip pat politikai atvirauja, kad rinkimuose dalyvaujant dabartinei partijos pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen šansų laimėti kitiems nėra nedaug. Tačiau neigia, kad jų kandidatūros tik „dėl vaizdo“.
Siekia daugiau tiesioginio finansavimo skyriams
Partijos valdybos narys, buvęs Vilniaus skyriaus pirmininkas Vytautas Tamošiūnas pažymi, kad dėl įtemptos darbotvarkės pirmininkei V. Čmilytei-Nielsen lieka mažiau laiko partijos veiklai organizuoti. Dėl to kai kuriose srityse reikalingi pokyčiai, teigia V. Tamošiūnas.
„Šiuo metu partija tikrai susiduria su iššūkiu, kai partijos pirmininkas yra užimantis aukštą valstybės postą. Natūralu, kad dėmesio pačiai partijai lieka mažiau, dėl to susiduriame su vidiniais, vadybiniais iššūkiais“, – Eltai sakė V. Tamošiūnas.
Todėl į pirmininko postą jis kandidatuojantis su konkrečiai išsikeltais darbais, kurie, jo teigimu, pagerintų partijos veiklą.
„Vienas iš mano siūlymų yra, kad partijos skyriams turi atitekti valstybės dotacija, kuri gaunama už balsus, pritrauktus per savivaldos rinkimus. Tai daugeliu atvejų yra skyrių nuopelnas ir skyriams turėtų ta dotacija būti tiesiogiai skiriama už tai, kiek balsų skyrius pritraukė per savivaldos rinkimus“, – sako V. Tamošiūnas.
„Dauguma sprendimų (partijoje – ELTA) priimami sekretoriate, siaurame priėmėjų rate, tačiau resursai ir sprendimai skyriams nėra deleguojami. Dėl to susiduriama su šiokiu tokiu trūkumu, skyrių veikla yra nepakankamai finansuojama ir trūksta vadybos pačiame sekretoriate“, – pažymėjo kandidatas į Liberalų sąjūdžio pirmininko postą.
Daugiau aktyvaus darbo su jaunąja karta
Buvusios partijos kandidatės į Vilniaus mero postą, o dabar – į Liberalų sąjūdžio pirmininko pareigas Eglės Radvilės teigimu, V. Čmilytė-Nielsen – gera lyderė ir, apskritai, dabartinė partijos kryptis „yra teisinga“, tačiau sričių, kur partijai galima tobulėti, anot E. Radvilės – dar yra.
„Viktorijos tas buvimas partijos lyderiu yra labai telkiantis, tai, manau, kad pokyčių valdymo srityje reikėtų minimaliai“, – teigė E. Radvilė.
„Norėčiau pasiūlyti daugiau aktyvinti jaunąją kartą, daugiau pasižiūrėti į galimybes, kurias teikia informacinės technologijos, turėti idealaus miesto ir valdymo metodikas ir kad nariai galėtų taikyti savo praktikose – orientuojuosi į tokius vizionieriškus, kasdien pritaikomus dalykus ir kaip tai galėtų tapti papildoma verte partijos nariams“, – kalbėjo liberalė.
E. Radvilė sako, kad savo dalyvavimu rinkimuose siekia ne tiek laimėti, kiek pristatyti partijai savo idėjas.
„Pats kandidatavimas yra galimybė perteikti savo mintis, idėjas, kurių tikrai nemažai ir iš savo rato patirties, ir iš buvusių kandidatavimų turiu. (…) Tai yra didžiulė galimybė išreikšti nuomonę, požiūrį ir padaryti pokytį tuo metu, kai vyksta diskusijos“, – Eltai teigė liberalė.
Sieks nuversti G. Landsbergį
Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos narys V. Danilevičius, anksčiau ne kartą kritikavęs konservatorius, o praėjusį pavasarį vienas protestavęs prie jų būstinės Vilniuje, ir dabar teigia, kad jo tikslas rinkimuose – įveikti ne V. Čmilytę-Nielsen, bet Gabrielių Landsbergį.
„Aš kovoju ne su Viktorija. Mano pagrindinis tikslas yra pašalinti Gabrielių Landsbergį bent jau iš užsienio reikalų ministro posto. Nes tokie žmonės, neatitinkantys savo gebėjimais ir kompetencijomis užimamų pareigų, neturėtų dirbti tokio darbo“, – konservatorių lyderį kritikavo V. Danilevičius.
Jis taip pat negailėjo kritikos ir premjerei Ingridai Šimonytei.
„Kaip jos rinkėjas esu giliai nusivylęs tuo, ką ji veikia 3 metus ir tai, kad už ją prezidento rinkimuose balsavau 2 kartus, ji man įrodė, kad aš suklydau. (…) Ministrė ji gal ir buvo nebloga, Seimo narė gal irgi nebloga, bet premjero pareigos jai – per aukštas lygis“, – teigė liberalas.
V. Danilevičius pripažįsta ir tai, kad dėl kai kurių konservatorių elgesio yra siūlęs partijai trauktis iš koalicijos.
„Siūliau ir kolegoms – eikime iš koalicijos, velniop. Liberalų sąjūdis neturėtų skęsti kartu su tais, kurie dabar vadovauja Tėvynės Sąjungai. Ten yra protingų žmonių, bet jie partijai šiuo metu nevadovauja“, – kalbėjo V. Danilevičius.
Anot jo, dėl to jis turi parengęs naują partijos programą, su kuria ir mėgins laimėti kolegų-liberalų palankumą.
„Mano programos keli punktai – neapsiriboti pirmininko rinkimais, kad dalies valdybos narių rinkimai irgi turėtų būti tiesioginiai – ne suvažiavime, o renkami visų narių. (...) Turiu programą kaip laimėti artimiausius rinkimus, turiu programą, kaip pertvarkyti partiją – jau ėmiausi kai kurių praktinių žingsnių šitą kryptimi“, – teigė liberalas.
Ketvirtasis kandidatas į Liberalų sąjūdžio pirmininko kėdę – privatus investuotojas Benediktas Krasniauskas, kol kas apie savo programą ir lūkesčius rinkimuose neatvirauja, tik linki, kad „partijai būtų kuo geriau ir ją sėkmė aplankytų“.
„Esu pretendentas į kandidatus ir pagal mūsų tvarkas yra numatytas tarybos posėdis, toks tęstinis ir bus sprendimas, ar visi pretendentai tvirtinami ir tada jau bus matyti visi tie pasirodymai. Dabar plačiau pakomentuoti galiu tiktai tiek“, – Eltai teigė B. Krasniauskas.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad dėl Liberalų sąjūdžio pirmininko posto varžysis penki partijai priklausantys politikai, skelbiama ketvirtadienį išplatintame pranešime. Šiuo metu liberalams vadovaujančiai V. Čmilytei-Nielsen iššūkį mes keturi Liberalų sąjūdžio Vilniaus skyriaus nariai: skyriaus Tarybos narys Vytautas Danilevičius, privatus investuotojas Benediktas Krasniauskas, kandidatė į Vilniaus merus 2023 m. merų rinkimuose Eglė Radvilė bei gydytojas-odontologas Vytautas Tamošiūnas.
Apie ketinimą dalyvauti partijos pirmininko rinkimuose V. Čmilytė-Nielsen Eltai patvirtino antradienį. Liberalų sąjūdžio nare V. Čmilytė-Nielsen tapo 2015 m., o nuo 2019 m. pradėjo vadovauti partijai. 2021 m. politikė buvo perrinkta antrai kadencijai.
Liberalų sąjūdžio Valdyba pritarė kandidatų į Partijos pirmininkus sąrašui, kurį liepos 21-24 d. tvirtins partijos Taryba.
Liberalų sąjūdžio Tarybos sprendimu, partijos pirmininko rinkimai visuotiniu partijos narių balsavimu vyks elektroninėje erdvėje 2023 m. rugsėjo 4–8 dienomis. Partijos pirmininko rinkimuose prireikus pakartotinio balsavimo, jis vyktų rugsėjo 14–16 d. ir būtų baigiamas rugsėjo 16 d. partijos suvažiavimo darbotvarkėje numatytu metu.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas renkamas dvejų metų kadencijai.
