„Be Liberalų sąjūdžio šis projektas nebūtų pasiekęs tos stadijos, kurią pasiekė dabar. Liberalų sąjūdis yra pirmoji partija, kuri atnešė partnerystės projektą praėjusioje kadencijoje, pati jį teikiau. Galima sakyti, kad Laisvės partija dabar mėgina tęsti tai, ką Liberalų sąjūdis pradėjo“, – žurnalistams šeštadienį Kaune teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Todėl, pažymi ji, viešojoje erdvėje sklandančios nuomonės esą civilinės sąjungos projektas skaldo ne tik koaliciją, bet ir liberalų frakciją iš vidaus, nėra teisingos.
„Ne, jis (civilinė sąjunga – ELTA) neskaldo Liberalų sąjūdžio. (...) Tikiuosi, kad ši skola žmogaus teisėms bus atiduota kuo greičiau. Bet, žinoma, tam reikia kuo didesnio palaikymo, taip pat ir opozicijos balsų“, – įsitikinusi V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje. Abejones dėl projekto ne kartą yra išsakęs ir prezidentas. Visgi, konkrečių įstatymo detalių bei savo požiūrio dėl jų šalies vadovas nekomentuoja ir tikina, kad laukia galutinio Seimo apsisprendimo.
Įstatymą inicijavusios Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje pareiškė, kad artėjanti Seimo rudens sesija yra paskutinė, kada galima priimti Civilinės sąjungos įstatymo projektą.
