„Aš turiu savo nuomone. Jos aš neslepiu ir viešai deklaruoju. Aš manau, kad neprieštarauja. Konstitucinis teismas apsvarstys kreipimasis ir atsakys ką galvoja“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Apskritai, pažymėjo ji, kreipimasis į KT yra racionalus žingsnis, nes būtent konvencijos atitiktis, teigė politikė, Konstitucijai gyventojams kelia nemažai klausimų.
„Mano manymu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra racionalus žingsnis. Siekiant išsklaidyti abejones ir baimes kreiptasi į tokį arbitrą, kuris galėtų atsakyti į klausimus. Kiekvieną kartą kai pasisuka kalba apie Stambulo konvencijos svarstymą Seime, manau, kad ne tik aš, bet ir kiti Seimo nariai gauna labai daug laiškų, kuriuose esame raginami gerbti Konstituciją ir nepriimti sprendimų, kurie jai prieštarauja“, – paaiškino liberalė.
Ketvirtadienį Seimas turėtų apsispręsti, ar kreiptis į KT dėl Stambulo konvencijos atitikties Konstitucijai.
ELTA primena, kad nevyriausybinės organizacijos paprašė parlamento vadovės kreiptis į KT, jog šis įvertintų Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai.
Anksčiau Prezidentūra, vertindama aistras visuomenėje keliančios Stambulo konvencijos perspektyvą, nurodė, kad šis dokumentas ratifikuoti Seimui buvo pateiktas dar praėjusioje kadencijoje, todėl, pasak Daukanto aikštės, klausimas yra parlamentarų rankose.
Tuo metu Europos Parlamentas (EP) iniciatyvai, kad Bendrija prisijungtų prie Stambulo konvencijos, skirtos smurto prieš moteris prevencijai, pritarė įpusėjant gegužei.
Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo buvo priimta 2011 m. gegužės 11 d. Stambule. 2013 m. birželio 7 d. ją pasirašė Lietuva. 2018 m. prezidentas dekretu pateikė ją ratifikuoti Seimui, tačiau iki šio tai nėra padaryta.
