„Projekte numatyta nuostata dėl Seimo viešbučio atsisakymo, paliekant tam tikrą pereinamąjį laikotarpį. Kiek žinau, frakcijose ir frakcijų viduje išsiskiria nuomonės. Matyt, balsavimas kažkur per pusę skils, matysime salėje, kaip apsispręs Seimo nariai. Aš pati palaikysiu šį įstatymą“, - ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė- Nielsen.
Pasak jos, šiuo projektu sprendžiama daug praktinių dalykų, bet apie atostogas ten nekalbama.
„Čia ne pirmus metus vykstantis ginčas, tokia diskusija apie tai, ar Seimo nario pareigos apskritai yra pertraukiamos, ar suponuoja tą atostogų metą ir kaip tai vyktų praktikoje. Žvelgiant į kitų valstybių pavyzdžius, visgi daugumoje senųjų demokratijų tokio konkretaus atostogų laikotarpio nėra numatyta, nėra reglamentuota ir parlamentarai savo laiką planuoja patys“,- sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Tuo tarpu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad tokį įstatymą būtų sudėtinga palaikyti.
„Daug Seimo narių kėlė klausimą dėl Seimo narių apgyvendinimo, tai yra bendrabučio atsisakymas, nesiūlant iš esmės tikros alternatyvos“,- sakė jis žurnalistams. Pasak jo, vienmandatininkai taip pat kelia klausimą dėl biurų nuomos savivaldybėse.
Ketvirtadienį Seimas ketina priimti daug diskusijų keliantį Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą.
Įstatymo projekte, kuriam šių metų birželio mėnesį jau pritarta po svarstymo, kalbama apie Seimo narių darbo sąlygas, aprūpinimą būstu, darbo ir poilsio laiką, su parlamentine veikla susijusių išlaidų apmokėjimą, kūrybinę veiklą ir netgi kratos atlikimo tvarką.
„Seimo nario veikla yra nepertraukiama, Seimo nariai savo įgaliojimus vykdo visą kadencijos laiką. Seimo narių darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo nariai laiką tarp Seimo, Seimo struktūrinių padalinių ir darbo grupių, kurių nariai jie yra, posėdžių laiką planuoja savarankiškai“, – taip siūloma sureguliuoti tautos išrinktųjų darbo ir poilsio laiką.
Projektu siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti Seimo viešbučio, o Seimo nariams, kurie atitinka įstatyme nurodytus kriterijus, skirti gyvenamųjų patalpų nuomos kompensaciją.
Kompensacijos dydis būtų nustatomas Seimo valdybos sprendimu naujos Seimo kadencijos pradžioje, įvertinus būsto nuomos rinkos būklę Vilniaus mieste. Jeigu būtų dideli būsto nuomos rinkos pokyčiai, Seimo valdyba galėtų pakeisti savo sprendimą dėl kompensacijos dydžio ir nepasibaigus Seimo nario kadencijai.
Siūloma, kad naujas įstatymas įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., o jame numatytos nuostatos dėl būsto nuomos kompensacijos – 2024 m. sausio 1 d.
