„Kai toks renginys įvyksta pandeminiu laikotarpiu, yra ir saugumo sumetimai. Ir, mano vertinimu, visgi saugumo reikalavimų, rekomendacijų, akivaizdžiai nebuvo laikomasi šiame renginyje“, – „Žinių radijui“ sakė ji.
Parlamento pirmininkė taip pat pažymėjo, kad tai, jog renginyje sveikinimo kalbą sakė Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) atstovas Bernhardas Zimniokas, rodo organizatorių politinę kryptį.
„Šio politiko dalyvavimas Šeimų marše, akivaizdu, suteikė tam tikrą koloritą, nes jo balsavimai Europos Parlamente yra palaikantys tą poziciją, kuri Lietuvai yra priešinga ir labai nedraugiška, tai aš manau, kad tai parodo tam tikrą politinę darbotvarkę organizatorių“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Šeštadienį sostinės Vingio parke vykusios akcijos dalyviai siekė išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitas iniciatyvas, jų teigimu, nukreiptas prieš tradicinę šeimą. Nors renginyje leista 7 tūkst. dalyvių, jų, policijos duomenimis, buvo iki 10 tūkstančių.
Maršo iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.
Sureagavo į prezidento pasisakymą: Partnerystės projektas Konstitucijai tikrai neprieštaraus
Reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos pasisakymą, kad vienos lyties asmenų santykiai turi būti sureguliuoti laikantis Konstitucijos, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdančiųjų rengiamas Partnerystės įstatymo projektas tikrai Konstitucijai neprieštaraus.
„Aš galiu tik patikinti, kad rengiamas projektas, prie kurio prisidedu, tikrai neprieštaraus Konstitucijai. Jis bus ir yra teisiškai tvarkingai, kvalifikuotai parengtas, suformuluotas ir jokio prieštaravimo nė vienam Konstitucijos straipsniui nebus“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė paaiškino, kad Prezidentūra su valdančiųjų rengiamu Partnerystės įstatymo projektu kol kas nesusipažino, nes jis dar nėra registruotas.
„Daug apie tai kalbame, jau ne pirmą mėnesį, natūralu, kad tema yra įdomi, sukelianti emocijas visuomenėje, bet akivaizdu, kad paprasčiau bus apie jį diskutuoti, kada jis bus įregistruotas, kada sulauks Seimo Teisės departamento išvadų ir teisininkų bendruomenės platesnio vertinimo, tuomet galėsime turėti labiau faktais paremtą diskusiją“, – sakė parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad Partnerystės įstatymas tiesiogiai su prezidentu nėra derinamas. Vis tik Seimo pirmininkė teigia kiek anksčiau iš šalies vadovo išgirdusi palaikymą poreikiui sureguliuoti kartu gyvenančių vienos lyties asmenų teisinius santykius.
„Ne, taip tiesiogiai tikrai nederiname, žinoma, prezidento nuomonė yra svarbi. Man yra tekę kalbėtis su prezidentu prieš kelis mėnesius apie apskritai partnerystės klausimą, ir tuomet jis man minėjo, kad palaiko būtinybę sureguliuoti vienos lyties partnerių, gyvenančių drauge, teisinius santykius“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė taip pat sako, kad opozicija, teigdama, jog valdančiųjų rengiamas Partnerystės įstatymas iš esmės sutampa su santuokos institutu, manipuliuoja visuomenėje tvyrančiomis baimėmis.
„Natūralu, kad visokių baimių kyla ir kartais jomis yra manipuliuojama, bet aš atsakyčiau tik tiek, kad Lietuvoje gyvena tikrai daug porų, šimtai tūkstančių žmonių gyvena drauge nesusituokę dėl labai įvairių priežasčių, ir valstybė turėtų užtikrinti jiems taip pat elementarias teises. Tai užtikrinus tas elementarias teises vienai žmonių grupei daugumai tų teisių tikrai nesumažės, tai aš pavojų neįžvelgiu“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai ir yra žmogaus teisių srities grožis, kad, kai padidėja teisių vienai ar kitai diskriminuojamai grupei, tai kitoms grupėms ar daugumai tų teisių nesumažėja“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė leido suprasti, jog savo sveikinime Tarptautinės šeimos dienos proga G. Nausėda nepasisakė prieš Partnerystės įstatymą. Patarėjos teigimu, prezidentas, užsimindamas, kad pasinaudos savo galiomis, kad šeima ir toliau liktų visuomenės ir valstybės pagrindu, veikiausiai kalbėjo apie santuokos klausimą.
„Sakiau tai per Prezidento rinkimus, kuomet Jūs mane rinkote, sakau tai ir dabar. Mes privalome teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu. Kaip Lietuvos Respublikos prezidentas, pasinaudosiu savo galiomis, kad taip ir būtų“, – šeštadienį išplatintame sveikinime teigė G. Nausėda.