Trečiadienį jis buvo apklaustas Vilniaus apygardos teisme, kuris nagrinėja Sausio 13-osios bylą.
Liudytojo teigimu, pareigūnams buvo liepta stebėti į laidotuves besirenkančių žmonių nuotaikas.
V. Dalinda dirbo septintajame skyriuje, kuris užsiėmė žmonių sekimu. Liudytojo teigimu, visus nurodymus Lietuvoje dirbantiems saugumiečiams siuntė Maskva, o pareigūnai jiems rašydavo ir siųsdavo ataskaitas.
Tuo metu prie Aukščiausios Tarybos, dabartinio Seimo, veikė slapta informacijos tarnyba, kuri rinko žvalgybinę informaciją apie Lietuvoje veikusias priešiškas jėgas. V. Dalinda šią tarnybą vadino „Skučo tarnyba“.
„Iš Skučo tarnybos jautėm sekimą pastovų, priešprieša buvo. Kai pajutom, kad esam sekami, buvo išduoti ginklai“, – prisiminė V. Dalinda. Vėliau ginklai buvo paimti, kad nebūtų panaudoti įvykus provokacijai.
Teismas jau keletą posėdžių iš eilės apklausia buvusius Lietuvos KGB vadovus, skyrių viršininkus, darbuotojus – Anzelmą Armoną, Romualdą Marcinkų, Viačeslavą Bukauską. Jų biografijos ir veikla sovietinėse struktūrose skelbiama tinklalapyje www.kgbveikla.lt
Teismas posėdyje paskelbė atvykti į teismą negalėjusio, anksčiau KGB dirbusio Vaclovo Kondratavičiaus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas tada pasakojo, kad KGB stebėjo Sąjūdžio mitingus, įrašinėjo lyderių kalbas.
Pasak V.Kondratavičiaus, vadovybė netgi norėjo, kad darbuotojai rengtų tiesiogines transliacijos iš mitingų. Įrašai buvo peržiūrimi ne tik KGB būstinėje, bet ir Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pastate Gedmino prospekte.
Teismas ankstesniuose posėdžiuose liudytojais yra apklausęs tuometinį valstybės vadovą Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, Aukščiausiosios Tarybos deputatą Algirdą Saudargą, tuometinį Lietuvos atstovą Maskvoje Egidijų Bičkauską, buvusį Krašto apsaugos departamento direktorių Audrių Butkevičių, tuometinį sveikatos apsaugos ministrą, dabar Krašto apsaugos ministerijai vadovaujantį Juozą Oleką, tuometinį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą Aleksandrą Abišalą, V. Landsbergio pavaduotoją Česlovą Stankevičių ir kitus asmenis.
Sausio 13-osios byloje dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui teisiama per 60 kaltinamųjų, dauguma iš jų teisiami už akių, nes slapstosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.