„Kalbant apie 3 proc., tai artimiausi dveji treji metai, tai yra ta perspektyva, kur mes galime realiai susiplanuoti. Ir valstybės biudžetas, kai yra planuojamas, tai matoma ta trejų metų perspektyva ir po to jau modeliuojamas ekonomikos augimas ir visa kita. Tai mes turėtume kalbėti apie šį laikotarpį“, – „Žinių radijui“ teigė K. Budrys.
Prezidento patarėjas akcentuoja, kad šis laikotarpis bus kritinis tiek Europos saugumui, tiek ir Lietuvos saugumui.
„Aš net neturiu abejonių, kad į visus vadovėlius bus įrašyti 2022 metai, tos datos, kur mūsų vaikai ir anūkai turės mokytis kaip kokius 1914 ir kitus. Tai yra labai svarbūs metai, ir čia mes turime daryti šiek tiek stipresnius sprendimus ateičiai. Tai čia kalbame apie tokį laikotarpį“, – pabrėžė jis.
K. Budrys akcentuoja, kad šie metai bus lūžio metai, senosios saugumo architektūros ir santykių tarp valstybių pokyčio metai.
„Nes ta sistema, kurią plyta po plytos dėjo po Antrojo pasaulinio karo pasaulis tam, kad mes išvengtume daugiau karų, išvengtume tragedijų, ji nesuveikė, ji nesulaikė Rusijos. Tai reiškia, kad mes ją turime permąstyti, šie mechanizmai neveikia. (...) tuos įrankius, kuriuos turime Jungtinėse Tautose ar kitur Europoje“, – sakė K. Budrys.
„Mes turime grąžinti pasaulį į taiką ir grąžinti agresorių ten, kur jis turi būti“, – taip pat pažymėjo jis.
Todėl šalies vadovo patarėjas atkreipia dėmesį, kad, reaguojant į šiuos pokyčius, reikia atnaujinti ir Lietuvos nacionalinį susitarimą dėl krašto gynybos.
„Kvietimas toks yra ir tie pokalbiai yra pradėti, kaip mes tai galėtume padaryti ne tik dėl 3 proc., bet taip pat ir ką mes turėtume daryti ir kitose srityse, kur nereikia 3 proc.“, – teigė K. Budrys.
„Nacionalinis saugumas nėra vien tik gynybos klausimai, tai yra ir kiti klausimai, ir gynybai priskirtinos sritys, ir visuomenės didesnis įtraukimas, ir panašūs dalykai, bet taip pat ir kiti visi sektoriai, kas yra susiję su mūsų kibernetiniu, informaciniu saugumu, galbūt tam tikri krizių valdymo mechanizmai. Tas spektras yra labai platus“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad ankstų vasario 24-osios rytą Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
