Brangiausiame Lietuvos kurorte valstybė pradėjo grandiozines statybas: įstaiga dar neveikia, bet lovos jau stovi

Delfi aprašius, kad valstybinės švietimo ir mokslo įstaigos Kuršių nerijoje valdo nemažai nekilnojamojo turto, paaiškėjo, kad tai toli gražu – tik ledkalnio viršūnė. Pasirodo brangiausiame Lietuvos kurorte NT turi Vilniaus Santaros klinikos, o Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsisukęs į grandiozines statybas.

Turtui pajūryje negaili kritikos

Paskelbus, kad kai kurie universitetai, kolegijos, profesinės mokyklos ir mokslo centrai savo Neringos kurorte valdomose patalpose priima pigiau apsistoti ne tik darbuotojus, bet nakvynės paslaugas teikia ir visiems norintiems, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigė, kad jai tai staigmena. Ministerijos atstovai aiškino nežinoję, kad švietimo ir mokslo įstaigos savo patalpas prestižinėje vietoje naudoja ir nuomai.

Delfi tyrimą apie švietimo ir mokslo įstaigų turtą galite rasti čia.

Tuo metu Delfi kalbintas ekonomistas Marius Dubnikovas negailėjo kritikos valstybės įstaigų pajūryje valdomam turtui.

Anot jo, tai yra archajinis palikimas. Ir dėl to jam kyla keli klausimai: ar tai yra pigios, žemos kokybės atostogos, ar tai yra protekcionizmas, ar pagaliau sumokamas GPM už pajamas natūra, kai daroma nuolaida įmonės sąskaita?

Jo teigimu, jei valstybės įstaigų turtas būtų apmokestinamas, jos pačios turėtų interesą juo atsikratyti. Todėl, ekonomisto vertinimu, šio mokesčio tikrai reikėtų.

„Pirmiausia valstybinių įmonių turtas turėtų būti apmokestinamas taip pat kaip ir privačių įmonių. Čia yra išskirtinumas. Valstybinės įmonės yra linkusios laikyti nekilnojamąjį turtą neva jį saugodamos nuo visuomenės ar dar kažko. Jis yra tarsi paslėptas. Kadangi nemokamas mokestis, todėl valstybinėms įmonėms neskauda turėti nekilnojamąjį turtą.

Tokio turto tikriausiai neturėtų būti arba bent jau neturėtų būti tokio, kuris nenaudojamas tiesioginėje veikloje. Jeigu laiko kažkokį nekilnojamąjį turtą, tai jis turėtų kainuoti įstaigai. Asignavimai, kurie ateina iš biudžeto, turėtų grįžti atgal į biudžetą per nekilnojamojo turto mokestį. Tai priverstų įstaigas galvoti apie būtinybę turėti nekilnojamąjį turtą ir viso to tikslingumą“, - teigė M. Dubnikovas.

Ekonomisto vertinimu, pajūryje esantis įstaigoms priklausantis turtas, kuris tiesiogiai nėra susijęs su jų funkcijų vykdymu, turėtų būti privatizuotas.

Be to, jis klausė, ar įstaigoms, suteikiant papildomos materialinės naudos savo darbuotojams sumokamas gyventojų pajamų mokestis?

„Kyla dar vienas klausimas, ar valstybinėms įstaigoms turint tokio nekilnojamojo turto objektus, ir leidžiant pigiau naudotis paslaugomis suteikiant naudą, ar yra sumokamas gyventojo pajamų mokestis už pajamas natūra? Įmonės už tokius dalykus yra persekiojamos. Versle viskas griežta: sporto klubas, automobilis, kelionės, komandiruotė gali sukelti įtarimų, jei tai yra egzotinis kraštas. O čia yra pilkoji zona, kur valstybei viskas yra gerai“, - teigė M. Dubnikovas.

Santaros klinikos Nidoje turi 2 pastatus

Na, o dabar pereikime prie Vilniuje veikiančių Santaros klinikų valdomo turto Nidoje. Klinikos šiame kurorte valdo du pastatus adresu Skruzdynės g. 6 ir Skruzdynės g. 6A. Pažvelgus į Regia.lt žemėlapį matyti, kad abu statiniai yra viename bendrame sklype ant Kuršių marių kranto. Žemės sklypo plotas – 0.1317 ha.

6 numeriu pažymėtas pastatas oficialiai laikomas bendrabučiu, 6A pastatas Registrų centro NT registre laikomas ūkiniu pastatu. Tačiau Delfi žurnalistams nuvykus į vietą ir apsižvalgius po teritoriją paaiškėjo, kad abu pastatai naudojami tai pačiai funkcijai – poilsiui.

Labiau nuo marių nutolusio pastato būklė geresnė, jis neseniai atnaujintas. Pažvelgus pro langus patalpose matyti maistui laikyti skirti šaldytuvai ir kiti buitiniai prietaisai.

Registrų centro dokumentuose matyti, kad bendrabučio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms). Bendrasis jo plotas – 436.00 kv. m. Ūkio pastato bendrasis plotas – 111.74 kv. m. Jis baigtas statyti 2004 metais.

Dėl šių pastatų Delfi su klausimais kreipėsi į jų savininką – Santaros klinikas. Klinikų atstovė Jurgita Juozaitytė-Markevičienė paaiškino, kaip klinikos naudoja šias patalpas.

„VšĮ VUL Santaros klinikose dirba daugiau nei 6 300 darbuotojų, kurių tikslas – teikti aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams ir spręsti sudėtingiausius sveikatos sutrikimo atvejus. Ligoninės vadovybei rūpi ne tik tai, jog pacientams teikiamos paslaugus būtų efektyvios, bet ir darbuotojų gerovė. Santaros klinikų darbuotojų poilsiui Nidoje yra poilsio namai „Nendrė“. Pastatas, esantis Skruzdynės g. 6, klinikų darbuotojų poilsiui panaudos teise suteiktas Neringos savivaldybės tarybos sprendimu. Kitas pastatas (Skruzdynės g. 6A) įrengtas panaudojus Santaros klinikų specialiąsias lėšas“, - teigiama Delfi atsiųstame atsakyme.

Anot J. Juozaitytės-Markevičienės, patalpos naudojamos darbuotojų poilsiui.

„Kiekvienas darbuotojas turi galimybę pasirinkti poilsį Nidoje. Pavyzdžiui, šiais metais didžioji dalis poilsiavusiųjų buvo slaugos personalas, slaugytojų padėjėjai bei kiti darbuotojai. Visiems Santaros klinikų darbuotojams galioja tos pačios sąlygos – savaitės poilsis „Nendrėje“ darbuotojams kainuoja nuo 100 iki 550 Eur (tai priklauso nuo poilsiui pasirinkto sezono bei kambario tipo)“, - aiškino klinikų atstovė.

Be to, kaip dėstė J. Juozaitytė-Markevičienė, patalpos naudojamos tapybos plenerui ir jogos užsiėmimams. „Norime atkreipti dėmesį, jog Neringos savivaldybės prašymu Santaros klinikos kasmet remia tarptautinį tapybos plenerą „Nidos ekspresija“, dalį patalpų neatlygintinai skirdamos plenero dalyvių apgyvendinimui, taip pat visai vasarai nemokamai suteikiamas kambarys „Jogos akademijos“ instruktoriams. Poilsiavietė skirta ne komercinei veiklai vykdyti ar siekiant pelno, o prisideda prie klinikų darbuotojų geros savijautos bei poilsio“, - nurodė J. Juozaitytė-Markevičienė.

Taip pat Delfi klausė, kiek klinikoms per metus kainuoja šių patalpų išlaikymas. Tačiau atsakymo negavome.

„Valstybės įstaigos raginamos atsisakyti joms nereikalingo turto ir jį parduoti. Ar Santaros klinikos neketina šių patalpų atsisakyti? Galbūt klinikos galėtų išsiversti ir be šių patalpų?“ – atsakymo negavome ir į šį Delfi klinikoms užduotą klausimą.

Ministerija negaili kritikos

Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Bagdomas, paprašytas įvertinti klinikų valdomą turtą Neringoje, teigė, kad ministerijos esminė pozicija: tokio turto SAM pavaldžios įstaigos neturėtų turėti.

Jo teigimu, situacija yra aiškiau nei aiški: „Finansų ministerija, kuri formuoja valstybės nekilnojamojo turto politiką, yra aiškiai sudėliojusi esminius valstybės nekilnojamojo turto politikos principus – turėti tiek nekilnojamojo turto, kiek jo būtina savo tiesioginėms, tipinėms funkcijoms atlikti. Bet koks nekilnojamasis turtas, kuris tiesiogiai nesusijęs su įstaigos veikla, yra laikomas pertekliniu.

Išlikęs poilsio namų ir poilsinių turėjimas yra susijęs su darbuotojų motyvacinėmis priemonėmis, kurių sveikatos priežiūros įstaigose tikrai trūksta. Visgi sveikatos priežiūros įstaigoms siūlome pagalvoti apie šiuolaikines priemones, kaip motyvuoti darbuotojus: tai maitinimas, vaikų kambariai, parkavimo vietos ir t.t.“

Taip pat jis dėstė, kad ministerija neigiamai vertina tokio turto laikymą.

„Sveikatos apsaugos ministerija neigiamai vertina bet kokių nekilnojamojo turto objektų, taip pat ir poilsio namų, kurie nesusiję su tiesioginėmis įstaigų funkcijomis, turėjimą. Tokio turto administravimas ir priežiūra reikalauja papildomų kaštų, kurie galėtų būti nukreipti į tiesioginių įstaigos paslaugų gerinimą ir plėtrą“, - teigė T. Bagdonas.

Ministerijos vertinimu, poilsio paslaugų teikimas neįeina į klinikų veiklos funkcijas. T. Bagdono teigimu, ministerija šiuo metu rodo pavyzdį pavaldžioms įstaigoms pati atsisakydama perteklinio turto ir norėtų, kad jos pavyzdžiu būtų sekama.

„Sveikatos apsaugos ministerija rodydama pavyzdį pati atsisakinėja visų poilsinės paskirties nekilnojamojo turto objektų. Šiuo metu vyksta poilsio namų „Medikas“, esančių Neringoje, perdavimo procedūros Turto bankui, kuris vykdo valstybės nekilnojamojo turto pardavimą.

Kitas racionalus valstybės turto naudojimo pavyzdys yra Santariškių ligoninės Pediatrijos korpuso statyba ir plėtra – projektas finansuojamas parduodant nereikalingus sveikatos paskirties kompleksus ir patalpas, tokius kaip senosios Vaikų, Infekcinių ligų ligoninės Vilniuje.

Ministerijos vertinimu, būtų tikslinga atsisakyti poilsio paskirties turto, o gautas lėšas nukreipti į sveikatos priežiūros tinklo plėtrą ir atnaujinimą“, - nurodė T. Bagdonas.

Smiltynėje vyksta statybos

Toliau eikime prie Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos. Ji šiuo metu įsisuko į grandiozines statybas. Rekonstruoja pastatus Smiltynėje, naujas statinys ant marių kranto įrengtas Nidoje, Statybos vyksta Juodkrantėje. Taip pat ji valdo administracinį pastatą Nidos centre.

Skeptikai jau kelia klausimų, ar parko direkcijai iš tiesų reikia tiek daug nekilnojamojo turto?

Parko direkcija ketina turėti net dvi gamtos mokyklas. Viena jau pastatyta Nidoje, Purvynės gatvėje. Kita dar tik statoma Smiltynėje, Skruzdynės gatvėje.

Tačiau apie viską nuo pradžių. Pradėkime nuo statybų Smiltynėje.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas valdo 1.5962 ha žemės sklypą Smiltynės g. 11. Jame, Regia.lt duomenimis, stovi 5 statiniai.

Smiltynės g. 11 registruotas administracinis pastatas. Bendrasis jo plotas - 116.95 kv. m. Jį kaip ir Smiltynės g. 9 esantį pastatą – sandėlį valdo Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

Smiltynės g. 10 esantis pastatas taip pat priklauso Kuršių nerijos nacionaliniam parkui. Bendrasis jo plotas – 123.19 kv. m. Smiltynės g. 12 esantis pastatas – taip pat parko direkcijos nuosavybė. Bendrasis jo plotas – 243.84 kv. m. Būtent šiuose dviejuose pastatuose – Smiltynės g. 10 ir Smiltynės g. 12 – ketinama įrengti gamtos mokyklą. Į vietą nuvykę Delfi žurnalistai pamatė ten šiuo metu vykstančius statybos darbus.

Juodkrantėje įsikurs lankytojų centras

Toliau keliaukime į Juodkrantę. Ten L. Rėzos g. 8 šiuo metu statomas Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centras.

Viešojoje erdvėje parko direkcija informavo, kad nuo 2021 rugsėjo 6 d. prasidėjo Juodkrantės mokyklos pastato, adresu L. Rėzos g. 8, Neringa, rekonstravimo darbai, keičiant pastato paskirtį į kultūros paskirties pastatą ir pritaikant pastatą Kuršių nerijos nacionalinio parko lankytojų centrui.

Projekto autoriai – UAB „Jas“, rangovai UAB „Pamario restauratorius“. Statybos darbų trukmė – 21 mėnuo.

Didžiausios pastato erdvės, apie 400 m2, bus skiriamos nacionalinio parko ekspozicijai, kuri vadinsis „Sukurta, smėlio, vėjo ir vandens“.

Bus įrengta konferencijų ir parodų salė, į Juodkrantę persikels dirbti visa nacionalinio parko administracija.

Prezentacijoje nurodoma, kad bendrasis plotas sieks 1263 kv. m.

Nidoje pastatyta gamtos mokykla

Kita stotelė – Nida. Šią vasarą baigta statyti Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykla Nidoje, Purvynės g. 8A. Teritorija – ant Kuršių marių kranto. Šiame sklype stovi du pastatai – naujai įrengta gamtos mokykla ir pagalbinis pastatas.

Taigi, gamtos mokykla Nidoje statyti jau pabaigta, Smiltynėje – statybos dar vyksta.

Parko direkcija savo internetinėje svetainėje šias gamtos mokyklas pristato štai taip: „Kuršių nerijoje gamtos mokyklos bus neformalaus aplinkosauginio švietimo erdvė įvairioms žmonių grupėms – vaikams, jaunimui, suaugusiems ir senjorams. Pagrindinės planuojamos veiklos, kurioms intensyviai ruošiamės šiuo metu, bus gamtinės edukacijos, ekskursijos, žygiai, pamokos gamtoje, stovyklos, būreliai, mokymai, renginiai ir kt.

Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokykla bus Smiltynėje (Smiltynės g. 10 ir 12) ir Nidoje (Purvynės g. 8 ir 8A). Jose kuriamos edukacinės ir nakvynės patalpos, kuriose vienu metu galės apsistoti nuo 20 (Smiltynėje) iki 30 (Nidoje) žmonių, tvarkoma ir gražinama lauko aplinka.“

Mokykla dar neveikia, bet lovos jau stovi

Delfi su klausimais kreipėsi į Kuršių nerijos nacionalinį parką. Jo direktorė Aušra Feser teigė, kad gamtos mokyklos pastatas parko direkcijai statybininkų buvo perduotas šių metų rugpjūčio viduryje.
Ji pripažino, kad mokykla dar oficialiai neveikia, bet lovos jau stovi: „Dar neturime nei baldų, nei įrangos. Tik lovas nupirkome.“

Anot jos, pastate yra 7 patalpos, kuriose galima sutalpinti daugiausia 30 žmonių: „Geriau būtų 24 (žmonės – red. past.) ir klasė, kur vyks užsiėmimai. Šiuo metu vykdome reikalingų daiktų pirkimą, kuriame teisinę veiklos bazę ir turinį. Daug darbo jau padaryta, lapkričio mėnesį planuotume atidarymą.“

Taip pat parko direktorė Delfi teigė, kad pastate jau buvo apgyvendintų žmonių: „Viena grupė jau gyveno ir dabartinėmis sąlygomis (be virtuvės, daugelio baldų ir pan.). Tai buvo Vilniaus tech. universiteto kraštovaizdžio architektų tarptautinė praktika. Studentai ir profesoriai iš 5 šalių kūrė pasiūlymus keturioms mūsų pateiktoms teritorijoms. Gavome daug naudos ir kartu parodėme mūsų gėrybes.“

Anot A. Feser, Smiltynėje gamtos mokyklos statybos baigsis kitą pavasarį.

Jos paklausėme, kiek mokykloje ir priklausiniuose yra įrengta apgyvendinimui skirtų patalpų? Koks jų plotas? Koks yra lovų ir san. mazgų skaičius? Tačiau atsakymo į šiuos klausimus negavome.
Taip pat norėjome sužinoti, kokios konkrečios paslaugos bus teikiamos gamtos mokykloje. Taip pat koks yra šios mokyklos metinis biudžetas, skiriamas valstybės? Ir kiek pajamų mokykla ketina užsidirbti pati. Atsakymų negavome ir į šiuos klausimus.

Ministras vyko patikrinti, kaip naudojamos patalpos

Su klausimais dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko valdomų pastatų kreipėmės į Aplinkos ministeriją. Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja Aistė Žilinskientė teigė, kad abi gamtos mokyklos parke reikalingos.

„Kuršių nerija – unikali, UNESCO statusą turinti saugoma teritorija, kurios vertybės išsidėsčiusios ilgoje nerijos juostoje. Siekiant šią teritoriją pažinti ir per pažinimą, t.y. atvykus į vietą visą ją ištyrinėjant, skatinti suvokti jos gamtosauginį poreikį, buvo suplanuota steigti dvi gamtos mokyklas šioje teritorijoje. Gamtos mokyklos tikslingai suplanuotos Nidoje ir Smiltynėje (čia tiesiog sutvarkomas paveldo pastatas) – dviejuose kraštiniuose nerijos juostos taškuose“, - teigė ministro patarėja.

Anot jos, Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokyklų įrengimas iš viso kainuos apie 1,5 mln. eurų.

Parko direkcija informavo, kad nors mokykla Nidoje dar neveikia, tačiau lovos joje jau stovi. „Ar ministerija turi informacijos, kam teikiamos/bus teikiamos nakvynės paslaugos gamtos mokykloje Nidoje ir kiek jos kainuos?“ - tokį klausimą uždavėme ministerijai.

Ir gavome štai tokį atsakymą: „Gamtos mokyklos naudojimą reglamentuoja Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos patvirtintas „Gamtos mokyklų patalpų naudojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas 2016 m. kovo 16 d. Direktoriaus įsakymu Nr. 53. Apraše numatyta, kad patalpos naudojamos tik direkcijos nuostatuose nustatytoms funkcijoms vykdyti. Patalpos gali būti naudojamos edukaciniams užsiėmimams/pamokoms, renginiams ir seminarams, susijusiems su edukacija ir direkcijos veikla, organizuoti, ir apgyvendinimui, kai:

a. asmenys užsisako individualią direkcijos parengtą edukacinę programą ar naudojantis edukaciniais vadovais, metodikomis, skirtomis saugomos teritorijos kraštovaizdžiui, gamtai, vertybėms pažinti, suvokti;

b. organizuojami neformalaus ugdymo užsiėmimai/stovyklos vaikams ir suaugusiems, mokslininkams/studentams (studentų praktikoms), ekspertams saugomoje teritorijoje atliekantiems tyrimus, ekspedicijas, studijas, kurių medžiagą galima panaudoti edukacijai/švietimui;

c. savanorių apgyvendinimui, kurie prisideda prie gamtos mokyklos veiklų organizavimo.

Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos mokyklos pastate Nidoje vyksta gamtos mokyklos patalpų tolimesnis įrengimas. Rugpjūčio viduryje buvo gauti pirmieji baldai (lovos) ir įranga.

Paslaugos teikiamos pagal įkainius, kurie patvirtinti Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Direktoriaus įsakymu 2022-08-12 Nr. V-99 „Dėl nacionalinių parkų direkcijų ir saugomų teritorijų direkcijų teikiamų mokamų paslaugų įkainių patvirtinimo“.“

Ministerijos duomenimis, sezono metu Kuršių nerijos gamtos mokyklose nakvynė su patalyne 1 asmeniui kainuos 30 eurų, be patalynės – 28 Eur. Ne sezono metu kaina atitinkamai siekia 20 ir 18 eurų.

Be to, ministerijos paklausėme, ar ji nemato rizikų, kad gamtos mokyklos Neringoje gali virsti tiesiog viešbučiu, kai nakvynės paslaugos būtų teikiamos su parko direkcija susijusiems asmenims?

A. Žilinskienė neslėpė, kad tokių rizikų tikrai yra ir ji teigė, kad ministerija dės visas pastangas, kad tam būtų užkirstas kelias. Ministro patarėja nurodė, kad jei parko vadovybė patalpas pradėtų naudoti ne pagal paskirtį, iš karto būtų pradėti tarnybiniai patikrinimai.

Ministrą jau pasiekė tam tikra informacija, kad gamtos mokyklos patalpos Nidoje gali būti naudojamos ne pagal paskirtį, todėl ministras nuvyko į vietą išsiaiškinti situacijos.

„Aplinkos ministras S. Gentvilas praėjusį penktadienį pats asmeniškai nuvyko apžiūrėti įrengiamų Gamtos mokyklų Kuršių nerijoje, dėl to, kad ir ministrą pasiekė kalbos apie galimą gamtos mokyklos patalpų panaudojimą Nidoje ne pagal paskirtį.

Ministras aiškiai išsakė poziciją tiek Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorei, tiek perdavė Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos vadovybei, kad ir gamtos edukacinės programos, ir jų užsakymo bei nakvynių įkainiai, ir šių paslaugų teikimo grafikas ir jo užimtumas, t.y. kada ir kokių mokyklų ar aukštojo mokslo įstaigų bei ekspertinių institucijų atstovai tas edukacines paslaugas yra užsisakę, būtų skelbiama viešai, kad visi galėtų pasitikrinti ir matyti. Prioritetas turėtų būti skiriamas vaikų ir moksleivių gamtosauginiam švietimui, stovykloms.

Jeigu būtų gauta informacija apie konkrečius atvejus, kuomet patalpos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, būtų iškart atliekamas tarnybinis patikrinimas“, - teigė A. Žilinskienė.

Anot jos, šiuo metu Lietuvoje veikia devynios gamtos mokyklos ir naujų daugiau steigti nenumatoma.