„Tiesą sakant, aš iš tikrųjų svarstau ir mąstau, ir tikrai niekada nepriimu spontaniškų sprendimų, ir tikrai nepriimsiu visko neįvertinusi, nes daug metų esu politikoje, todėl sprendimas bus labai rimtai pamatuotas ir pasvertas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė, paklausta, ar ketina dalyvauti prezidento rinkimuose.
Socialdemokratai savo kandidatą į prezidento postą žada paskelbti gruodžio mėnesį.
„Ko gero gruodžio mėnesį mes turėtume paskelbti ir savo sprendimą dėl kandidato į prezidentus. Viskas vyksta pagal planą, reikia šiek tiek luktelti“, – sakė V. Blinkevičiūtė, pridurdama, kad kandidatas tikriausiai bus partinis.
„Svarstysime, ar partinis, ar ne partinis, bet tikrai kandidatas bus ir tai yra svarbiausia. Kol kas iš tikrųjų kalba eina apie mūsų partijos, apie partinį kandidatą“, – sakė ji.
Socialdemokratės teigimu, šiuo metu partijos skyriai yra iškėlę 7 kandidatūras į prezidento postą. Tarp jų yra ir V. Blinkevičiūtė.
„Bene gal 7 kandidatai yra (iškelti – ELTA), yra ir Vytenis Andriukaitis, ir Juozas Olekas, ir Gintas Paluckas, ir Nerijus Cesiulis, ir Vilija Blinkevičiūtė, be abejo, yra. Taip kad turime iš ko rinktis“, – galimus kandidatus į prezidento postą vardijo politikė.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras paskelbė 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat žinomi 3 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus ir aktyvistas Antanas Kandrotas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.
Blinkevičiūtė apie braškančią koaliciją: I. Šimonytei nepavyksta sutelkti partnerių konstruktyviam
Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad pastaruoju metu matomi koalicijos partnerių nesutarimai yra nesikalbėjimo ir lyderystės Seimo daugumoje trūkumo pasekmė. Anot jos, atsakomybė dėl to tenka premjerei Ingridai Šimonytei, kuri negeba sutelkti koalicijos partnerių bendram darbui. Visgi politikė nesiima spėlioti, kaip dėl likimo koalicijoje apsispręs pastaruoju metu nepasitenkinimą partneriais demonstruojantys „laisviečiai“.
„Koalicija yra braškanti. (...) Man rodos, kad ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei nepavyksta sutelkti koalicijos partnerių bendram, nuosekliam ir konstruktyviam darbui“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
„Tai, ką matome – dėl biudžeto svarstymo atidėjimo, kad už tai balsavo pora „laisviečių“, tos viešos rietynės, peštynės ir kiti „laisviečių“ išsišokimai – tai jau yra pasekmės nesikalbėjimo, dialogo ir lyderystės nebuvimo valdančiojoje daugumoje“, – sakė socialdemokratų lyderė.
V. Blinkevičiūtės teigimu, nenuoseklūs I. Šimonytės ir konservatorių veiksmai atsiliepia ir darbui koalicijoje.
„Kada premjerė praneša, kad atsistatydins po NATO, po to kažkaip apie tai pamiršta, sako, kad pasikarščiavo – tai nėra gerai. (...) Tokie kūlvirsčiai politikoje nepasiteisina, nes jie nebuvo derinti su niekuo (...) ir dažnai primena vaikų darželį“, – pažymėjo socialdemokratė.
„Vertinant koalicijos darbo dinamiką – reikalai su pagreičiu ritasi žemyn“, – tikino V. Blinkevičiūtė.
Ir nors politikė koalicijos likimo nesiima spėlioti, ji laikosi pozicijos, kad garsiai koalicijos partneriais besipiktinanti Laisvės partija tai daro siekdama atkreipti dėmesį į savo prieš rinkimus.
„Nežinau kaip jie pasielgs. Reikėtų jų klausti (...) Trenkti durimis likus mėnesiui ar dviem – čia grynai dėl rinkimų viskas vyksta“, – sakė politikė.
„Valdančioji koalicija dirba jau trejus metus, bet kažkaip „laisviečiai“ atsibudo tik dabar, artėjant rinkimams. (...) Jų oponavimas primena ne nuoširdų rūpestį, bet desperaciją priminti apie save“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
ELTA primena, kad antradienį iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės buvo išbrauktas pirmasis 2024 m. valstybės biudžeto svarstymas. Siūlymas išbraukti biudžeto svarstymą iš antradienio darbotvarkės buvo priimtas opozicijos frakcijų atstovų ir dviejų „laisviečių”, Ievos Pakarklytės ir Tomo Vytauto Raskevičiaus dėka. Jeigu minėti du parlamentarai būtų balsavę prieš arba susilaikę, tuomet dėl siūlymo būtų reikėję perbalsuoti.
Politologų vertinimu, po tokio koalicijos partnerių ėjimo kyla vis daugiau klausimų dėl valdančiosios koalicijos tvirtumo.
Kiek anksčiau šį rudenį naujienų portalas delfi.lt paviešino Laisvės partijos valdybos veiksmų planą, kuriame kalbama apie galimybę blokuoti kai kurias konservatorių iniciatyvas, jei šie ir toliau nerodys pakankamai pastangų įkalbėti abejojančius partiečius balsuoti už civilinę sąjungą.
Įtampos tarp koalicijos partnerių išryškėjo ir prieš porą savaičių vykusiame Vyriausybės pasitarime. Aptariant Europos Komisijos (EK) sprendimą dėl „Naujosios kartos Lietuvos“ plano keitimo ir papildymų, nebuvo išvengta premjerės I. Šimonytės ir ministrės A. Armonaitės apsižodžiavimo.
Tuo metu antradienį Seimui atmetus siūlymą atsisakyti įstatymo nuostatos, pagal kurią informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams, „laisvietis“ T. V. Raskevičius surengė pilietinio nepaklusnumo akciją ir konstatavo, kad Vyriausybė nebeturi šios parlamento daugumos pasitikėjimo.
