„Šiandien tikslas buvo TTK ir NSGK nariams pristatyti situaciją. Pirmiausiai, situaciją susijusią su vienu esminių Viešojo saugumo tarnybos funkcijų vykdymu – tai pasirengimas vykdyti ginkluotųjų pajėgų funkciją. Taip pat strateginių obejektų apsauga“, – trečiadienį Seime po komitetų posėdžio žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
„Man atrodo, kad buvo labai aiškiai paneigti visi mitai, kurie šiandien sklando. Yra labai aiškūs argumentai dėl nacionalinio saugumo, kad Viešojo saugumo tarnybos funkcijos nuo to tik sustiprės“, – nurodė ji.
Kai kurie politikai abejoja, ar VST integravus į policiją, tarnyba išliks ginkluotųjų pajėgų dalimi. Ministrė pažymėjo, kad esminio pokyčio šiuo klausimu nebus. Taip pat, anot A. Bilotaitės, bus sustiprinta strateginių objektų apsauga.
„Jeigu kalbame šiandieną apie nacionalinio saugumo aspektus, kurie yra svarbiausi šioje situacijoje (...), mums ypatingai svarbu, kad Viešojo saugumo tarnyba, įgydama ginkluotųjų pajėgų funkciją, tą funkciją vykdytų maksimaliai gerai“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Girdime tam tikro skepticizmo, kad to negalima padaryti, bet esame labai detaliai išanalizavę visą situaciją. Yra papildomos Ženevos konvencijos protokolas, kuris leidžia tai užtikrinti ir leidžia, kad tokia tarnyba kaip Viešojo saugumo tarnyba galėtų būti policijos sudėtine dalimi ir kartu vykdyti ginkluotųjų pajėgų funkcijas“, – patikino ji.
Ministrė pažymėjo, kad VST pareigūnai esminių pasikeitimų savo darbe nepajaus. VST išliks atskiru juridiniu vienetu, turės tarnybos vadovą, tačiau generolo pareigybių nebeliks. Politikė tikino, kad nėra ko nerimauti ir dėl bendro įstaigų biudžeto.
„Neplanuojame mažinti finansavimo dalies, kuri tenka Viešojo saugumo tarnybai. Kaip tik galvojame apie galimybę ieškoti sprendimų ir gerinti pareigūnų tiek darbo sąlygas, tiek aprūpinimą, tiek motyvaciją. Ir tai bus daroma“, – aiškino konservatorė.
Sureagavo į S. Skvernelio grasinimus trauktis iš susitarimo dėl gynybos
Nors Seimas dar nesiėmė svarstyti VRM teikiamų teisės aktų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nurodė, kad jo vadovaujama partija svarstys pasitraukti iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos politikos, jeigu VST bus integruota į policijos struktūras.
Reaguodama į tai, A. Bilotaitė paragino politiką įsivertinti, ar jam išties yra svarbus Lietuvos nacionalinis saugumas.
„Noriu kalbėti argumentais. Jeigu ponui Skverneliui ar kitiems politikams yra svarbus nacionalinis saugumas, stiprios mūsų tarnybos ir gebėjimas atremti įvairiausias hibridines atakas, įvairiausius scenarijus (...), manau, turėtų visi pritarti šiam sprendimui“, – aiškino ministrė.
Tačiau skeptiškai reformą vertina ir dalis valdančiųjų, nurodančių, kad efektyvinti VST galima ir kitokiomis priemonėmis. Pasak A. Bilotaitės, tai būtų tik „kosmetinis remontas“.
„Yra du keliai – kai mes galime padaryti kosmetinį namo remontą. Tiesiog viską gražiai užpaišyti ir atrodys fasadas gražus. Bet man atrodo, labai svarbu mūsų valstybėje žvelgiant į ateitį turėti matymą, kaip valstybėje dirbančios tarnybos turi atrodyti“, – pabrėžė ji.
VST pertvarkos projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį.
VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi.
Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
Parlamentui pritarus, VST taptų policijos dalimi nuo kitų metų kovo mėnesio.
ELTA primena, kad prieš metus, liepos 15 d., parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
LVŽS susitarimą pasirašė tik šių metų gegužę. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad taip siekta parodyti vieningą Lietuvos politinių jėgų poziciją prieš artėjantį Vilniaus NATO viršūnių susitikimą.
Pokyčius pristatė ir profsąjungoms
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė ir teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska su Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos atstovais aptarė siūlomus pokyčius Lietuvos policijos ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) veikloje bei Vidaus tarnybos statuto tobulinimą.
„Visus su pareigūnų gerove susijusius sprendimus siekiame atvirai išdiskutuoti su savo socialiniais partneriais. Pareigūnų darbo sąlygų gerinimas, nuoseklus darbo užmokesčio didinimas, laikmečio iššūkius atitinkanti parengtis ir aprūpinimas – tai bendras VRM vadovybės ir profsąjungų tikslas. Tiek Vidaus tarnybos statuto pataisos, tiek VST sustiprinimas integruojant tarnybą į policiją, užtikrins ilgalaikę naudą pareigūnams“, – pranešime spaudai teigia ministrė A. Bilotaitė.
Vidaus reikalų ministerija parengė Vidaus tarnybos statuto pataisas, kuriomis siūloma didinti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų motyvaciją, tobulinti jų darbo užmokesčio sistemą, numatyti priemones, padėsiančias pritraukti į tarnybą daugiau pareigūnų. Ministerija teigia, kad siūlymai šiuo metu derinami su suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais.
Teigiama, kad vienas svarbiausių pokyčio tikslų – didinti minimalius pareiginių algų koeficientus pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams, mažinti darbo užmokesčio netolygumus tarp statutinių įstaigų. Faktiškai pareiginė alga didėtų apie 31 proc. Vidaus reikalų, Teisingumo ir Finansų ministerijų statutinių įstaigų pareigūnų, praneša ministerija.
Susitikime pristatytas naujas Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgų valdymo modelis, kuriuo siūloma integruoti tarnybą į Lietuvos policijos sudėtį.
Pasak ministrės A. Bilotaitės, pasikeitusi saugumo situacija reikalauja naujų, sisteminių sprendimų viešojo saugumo srityje. Siekiant didinti valstybės atsparumą ir užtikrinti visuomenės saugumą, būtina mažinti fragmentaciją ir konsoliduoti viešąjį saugumą užtikrinančių tarnybų kompetencijas, pranešime pažymi ministerija.
VRM tikina, jog VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga – Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba, bet išliktų šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi.
VST pertvarkos projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį.
Dėl Vidaus reikalų ministerijos planuojamos VST reformos išlieka skeptiški tiek valdančiųjų, tiek opozicijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
Trečiadienį bendrame posėdyje su Teisės ir teisėtvarkos komitetu (TTK) dalyvavusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, pasak jų, neįtikino, kodėl VST turėtų būti integruota į policijos struktūras.
Opozicija neabejoja, kad VRM iniciatyva tėra politinis sprendimas sunaikinti VST instituciją.
