Lankydamasi Delfi studijoje trečiadienį, ministrė atkreipė dėmesį, kad iki karo dėmesio slėptuvėms pavojaus atveju nebuvo.
„Teko visiškai nuo nulio kurti naują priedangų sistemą. Šiuo metu mes turime apie 3 tūkst. priedangų. Ta sistema yra sukurta, sužymėta“, – Delfi interviu sakė A. Bilotaitė.
Ji patikino, kad procesas vyksta toliau.
„Nesame sustoję, esame procese, kadangi mūsų tikslas, pagal mūsų patvirtintą civilinės saugos koncepciją, yra pasiekti, kad didieji miestai galėtų turėti priedangų 60 proc. gyventojų. Kaimiškose vietovėse – 40 proc. Judame link to tikslo, tam tikslui vyksta papildomi susitarimai.
Turėjome susitarimą su bažnyčia tam, kad įtrauktume į tą sąrašą jų turimas patalpas, kurios gali būti pritaikomos priedangoms“, – pasakojo ministrė.
A. Bilotaitė taip pat sakė, kad šiuo klausimu bendradarbiaujama ir su Aplinkos ministerija.
„Pirmiausia – dėl renovuojamų pastatų, kur renovacijos procese galbūt atsirastų galimybės sutvarkyti ir rūsius, pritaikant ir užtikrinant atitinkamą infrastruktūrą tam, kad galėtų būti gera priedanga gyventojams.
Na, ir laukiama iš Aplinkos ministerijos naujiems statomiems viešosios paskirties pastatams tam, kad juose jau būtų projektuojamos priedangos“, – aiškino pašnekovė.
Ministrė sakė, kad šiuo metu Lietuvoje yra priedangų maždaug 30 proc. gyventojų. Tačiau, kaip buvo pastebėta interviu metu, priedanga neapsaugo nuo oro antskrydžių.
„Esame NATO šalis ir investuojame į sistemą, kuri suveiktų ir net neleistų toms raketoms pirmiausia patekti į mūsų valstybės teritoriją“, – kalbėdama apie karo veiksmus šalyje ir gynybos sistemą, sakė A. Bilotaitė.
„Kalbant apie priedangas, tai taip – tai nėra slėptuvė. Tai toks objektas, kuriame žmogus gali pasislėpti, apsisaugoti nuo skeveldrų ir kitų tokių incidentų, būti saugus tam tikrą laikotarpį“, – tęsė ministrė.
Kitas valstybės žingsnis, anot jos, yra vykdyti žmonių iš priedangų evakuaciją.
„Čia skiriame didžiulį dėmesį tam, kad visi šie dalykai būtų patikrinti. Pirmiausia – per pratybas, kaip tas evakuacijos procesas yra užtikrinamas. savivaldybės dabar yra atsakingos už tai, kad tam tikrą dalį savo žmonių turėtų evakuoti esant tam tikrai situacijai“, – kalbėjo ministrė.
Pašnekovė patikino, kad savivaldybėms yra nuolat nurodoma turimus planus tikrinti, kaip šie veikia.
„Yra ekstremali situacija, nepaprastoji padėtis, mobilizacija, karas. Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už tai, kas yra iki karo – mes negalime kalbėti iš tos perspektyvos, kas yra Krašto apsaugos ministerijos kompetencija. Mes iš savo pusės sukūrėme sistemą nuo nulio, sukurdami priedangų sistemą, toliau judame į priekį“, – akcentavo A. Bilotaitė.
Jos teigimu, be to, atsiranda vadinamieji parengties pareigūnai institucijose ir savivaldybėse, kurių pareiga yra dirbti su visuomenės švietimu, evakuacijos sistemos priežiūra, pagelbėti esant krizinei situacijai.
Taip pat, kaip paaiškino ministrė, šiemet startavo plati visuomenės švietimo kampanija, skirta komunikuoti su visuomene apie civilinę saugą.
„Matome, kad yra skirtingos žmonių grupės, jiems yra reikalingi skirtingi kanalai, kaip pateikiama informacija“, – sakė A. Bilotaitė.
Tikslas, – kad priedangų būtų 60 proc. šalies gyventojų.
„Kuo greičiau. Kiekvieną pirmadienį iš mūsų PAGD generolo reikalauju skaičių – progreso. Man jis yra svarbus. Progresas vyksta. Prieš karą turėjome nulį, šiandien turime 30 proc. Procesas vyksta ir privalo vykti toliau“, – pabrėžė ministrė.
Narkotikų mokyklose bėda: pradės pilotinį bandymą keliose mokyklose
Interviu metu A. Bilotaitė kalbėjo ir apie narkotikų mokykloje problemą, kuriai spręsti, anot jos, būtinas visų institucijų susitelkimas.
„Bet mes jau gerokai ėmėmės atitinkamų veiksmų, kas yra pagal mūsų kompetenciją: pirmiausia buvo parengtos saugumo rekomendacijos mokykloms. Jos yra išplatintos visoms Lietuvos savivaldybėms – labai svarbu, kad jos, kartu su mokyklomis, imtųsi tų veiksmų“, – akcentavo ministrė.
Taip pat, kaip sakė ji, policija daug dėmesio skiria narkotikų platinimo tinklų kontrole ir prevencija.
„kalbėdami apie tam tikras priemones, įrankius ir šių metų biudžetą, investuojame į atitinkamus IT įrankius tam, kad mūsų tarnybos gebėtų ir galėtų maksimaliai gerai dirbti. Tai įrankiai, kurių technologija yra skirta mūsų pareigūnams dirbti, nes nusikaltimai keliasi į elektroninę erdvę. Mes neatsiliekame, turime dar daugiau investuoti į tai“, – teigė A. Bilotaitė.
Problemai spręsti, pasak jos, reikalinga pirmiausia duomenų analizė.
„Todėl esu sutarusi su švietimo, mokslo ir sporto ministru, kad mes susitiksime ir galutinai išsigryninsime metodiką, kokią turime savo valstybėje“, – paaiškino ministrė.
Kitą svarbų įrankį pašnekovė įvardijo ankstyvąją prevenciją.
„Kas man patiko viešint Islandijoje, tai, kad jie turi šviesoforo principo sistemą, įtvirtintą įstatyme, kai pagal situacijos pavojingumo lygį „įsijungia“ skirtingos institucijos. (...) Kai yra raudona situacija, dirbama pilnu pajėgumu“, – pasakojo A. Bilotaitė.
Ji pateikė pavyzdį – jei užfiksuojamas apsvaigęs vaikas, į procesą įsitraukia Vaiko teisių apsaugos tarnyba, psichologai.
„Dirbama ne tik su vaiku, bet ir tėvais, klasės bendruomene, mokytojais. Žiūrima į visą paveikslą – prevencija nėra tik policijos darbas. Visi supranta policiją. Taip, policija turi dirbti ir sėkmingai kovoti, ir tikrai tą daro. (...) Paskutiniu metu turime labai daug sėkmingų operacijų, kurios rodo, kad mūsų teisėsauga duoda rimtus smūgius ir tikrai toliau duos. Mes tikrai laikysime tai prioritetu tam, kad mūsų vaikai nebūtų nuodijami“, – paaiškino ministrė.
A. Bilotaitė taip pat paaiškino, kad bus inicijuojamas pilotinis projektas – dirbama su 3 savivaldybėmis: Vilniaus, Alytaus ir Klaipėdos rajono.
„Bus parinktos mokyklos. Vienoje taikysime tiek kietąsias, tiek minkštąsias priemones. Kita bus kontrolinė. Turėsime rezultatus, kas leis mums pasitikrinti tų visų priemonių efektyvumą, nes jų yra labai daug“, – sakė pašnekovė.
Projektinis bandymas truks maždaug metus.
„Kad galėtume vėliau vieną modelį pritaikyti visose Lietuvos mokyklose, patikrinę tas priemones“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
