Kalbėdama apie politines aktualijas, R. Baškienė teigė, kad nemano, jog šiuo metu mūsų politinėje padangėje vyksta karas. Ji teigia nemačiusi tos garsiosios pažymos, apie kurią kalbėjo ministras pirmininkas Saulius Skvernelis ir LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Neįvardinčiau to proceso karu. Manyčiau, tai tiesiog susirūpinimas dėl saugumo valstybėje, galvojimas, kad bet kokios pažymos, jeigu jos yra, kad jos nesukeltų nerimo. O nerimas nereikalingas, reikalingi darbai, matymas, kaip mūsų Lietuvos žmonės gali pasitikti šv. Kalėdas geros nuotaikos ir būdami saugūs“, – sakė politikė.
Ji taip pat nemano, kad Vyriausybė šiuo metu išgyvena kokią nors krizę. R. Baškienės vertinimu, Vyriausybė dirba labai atsakingai, nors klaidų neišvengta.
„Bendrai vertinant Vyriausybės darbą per du metus, matau daug veržlumo, ėjimo į priekį, daug noro pakeisti situaciją, įgyvendinti reformas, nes jos jau pradėtos. Taigi valstybėje nieko neįvyko tokio, dėl ko reikėtų nerimauti. Nerimo yra dėl mokytojų streiko, bet nerimas ne visuotinas. Vyksta darbai Seime, Vyriausybėje, galbūt, kad iš arčiau matau, todėl sakau: krizės neįžvelgiu“, – sakė ji.
Nuvylė negebėjimas susitarti
R. Baškienė pasakoja nuo pat kadencijos pradžios jutusi išskirtinį „valstiečiams“ tekusį dėmesį, išskirtinį susirūpinimą ir nepasitenkinimą iš opozicijos pusės.
„Kad ne tie išrinkti, ne taip kažką daro galbūt. Arba per daug nori kapstytis praeityje, ieškoti tam tikrų problemų buvimo ar nebuvimo. Ne visada pritariau vis naujų komisijų kūrimui. Bet manau, kad šitos Seimo valdančiosios daugumos situacija išties yra darbinga, santykiai dalykiški, visada taip buvo, nieko išskirtinio nėra“, – sako LVŽS narė.
Ji atvira: politikoje ją nuvylė negebėjimas susitarti, kalbėti, diskutuoti ir spręsti žmonių problemas.
„Seimo salėje, kai matai politikavimą dėl politikavimo, tai liūdina. Laiko gaišatis. Ir galvoji, kodėl problemos, kurias reikia čia ir dabar išspręsti, socialinės politikos ir ne tik, kodėl tai nėra prioritetas. Tai mane nuvilia, kad mes ne ten sudėliojame prioritetus, ne ten kreipiame dėmesį. Ir čia galbūt nėra nusivylimas, čia yra noras, kad būtų kitaip“, – sakė R. Baškienė.
Paklausta, ar patys „valstiečiai“ nesukelia panašios reakcijos, pavyzdžiui, kurdami komisijas opozicijos veiklai tirti, bet atsisakant tirti padėtį žemės ūkyje, R. Baškienė teigė, kad šiuo klausimu dar niekas neaišku, mat Kaimo reikalų komitetas pasiūlė atmesti Seimo nutarimą, kad šį klausimą turėtų ištirti būtent šis komitetas.
Vyriausybei rašo šešetą
Kalbėdama apie profesionalų Vyriausybė, ar ji pasiteisino, R. Baškienė sakė mananti, kad labiau pasiteisino, tačiau jai parašė ne itin aukštą pažymį – 6.
Politikė tikina, kad nežino galimybių kandidatų į ministrus pavardžių. Kalbėdama apie tai, ar Rokas Masiulis galėtų būti ir Švietimo ir mokslo ministru, R. Baškienė teigė, kad šį politiką vertina labai gerai, tačiau mano, kad dviejų ministerijų valdymas būtų itin sudėtingas.
Tęsdama savo mintį apie darbą Seime, LVŽS narė sakė, kad šiai partijai suformavus valdančiąją daugumą, ji darbą Seime įsivaizdavusi kitaip.
„Man yra tekę būti valdančiojoje daugumoje, tai buvo 2004–2008 metai, po to aš buvau opozicijoje, Mišriojoje Seimo narių grupėje, teko jai vadovauti. Dabar atsakomybės krūvis yra dar didesnis. Aš įsivaizdavau, kad bus mažiau susipriešinimo, įsivaizdavau, kad bus nuoseklesnis darbas, daugiau bendradarbiavimo ir susikalbėjimo. Ne frakcijoje, o nesusikalbėjimas su kitomis frakcijomis“, – sakė R. Baškienė.
Karbauskis – ypač demokratiškas
Anot jos, nors frakcijoje yra daug naujų politikų, tačiau visi jie yra geranoriški.
„Frakcijoje nėra didelių problemų, nedidelė dalis – Džiugelis, Urbšys, Šakalienė išėjo iš frakcijos. Žmogus, atėjęs į politiką, jis nori skambiai parodyti, kokie kiti blogi, tačiau taip nėra, visada tu turi pasižiūrėti, o koks tu esi pats? Aš vertinu Povilą Urbšį labai pozityviai, mes dirbome praeitoje kadencijoje, aš jį mačiau kaip žmogų darbštų, atsakingą ir pareigingą. Man buvo liūdna, kad jis paliko frakciją. Galbūt jo noras būti druska, kaip jis sakydavo, pakenkė jam pačiam. Bet tai yra klausimas, gal jis pats puikiai jaučiasi Mišrioje Seimo grupėje“, – sakė politikė.
Kalbėdama apie Ramūną Karbauskį, kaip apie frakcijos seniūną, R. Baškienė teigė, kad jis yra „ypatingai demokratiškas, leidžia nuomonių įvairovę. Ji teigia kitose frakcijose matanti „kur kas labiau geležinę drausmę“.
Atsakydama į klausimą apie ne itin malonų epizodą, kai jos frakcijos kolegė Agnė Širinskienė ją apskundė Seimo Etikos komisijai, R. Baškienė teigė, kad šį klausimą buvo galima išspręsti kitaip.
„Kolegė, skųsdama etikos sargams, matyt, norėjo, kad būtent jos komitetas būtų paskirtas pagrindiniu dėl referendumo įstatymo. Išties šitą klausimą galima buvo išspręsti priėjus ir išsiaiškinus, o kas gi parašyta statute. O statutas nurodo, kad veiklos sritis viena ar kita yra priskiriama vienam ar kitam komitetui. Ir Etikos komisija pripažino, kad pasielgiau teisingai, nes šis klausimas, referendumo klausimas, yra paskirtas Valstybės valdymo komitetui ir pažeidimo nėra“, – sakė LVŽS narė.
Kandidatas į prezidentus paaiškės kitąmet
R. Baškienė apgailestavo, kad net ir dabar, LVŽS esant valdančiąja partija, nepavyksta pakelti pasitikėjimo Seimu.
„Matau, kad nesiseka nei mūsų kadencijoje, nei prieš tai buvusioms pakelti Seimo reitingų. Aš viliuosi, kad mums pavyks įrodyti, kad geri darbai būtų įvertinti. Esmė tai, kas Seime vyksta ir kas kalbama apie Seimą ir kaip rodoma. Mažiau kalbama apie darbus, labiau rodomos rietenos. Tačiau jeigu mes būtume labiau atsakingi, pagalvotume apie savo žodžius, tada būtų kitokie ir vertinimai. Už tai atsakingas kiekvienas Seimo narys“, – įsitikinusi ji.
Politikė neatmeta galimybės, kad ateityje prie koalicijos galėtų prisijungti tiek Tvarkos ir teisingumo, tiek Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) partijos, mat LVŽS supranta, kad neturi daugumos ir palaikymo jai reikia.
R. Baškienė neatskleidė, kas galėtų tapti LVŽS kandidatu į prezidentus, tik pasakė, kad sprendimas bus priimtas kitų metų sausio 26 dieną.
LVŽS narė taip pat teigė, kad kalbant apie naujų mokesčių įvedimą, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (NT), reikėtų labai gerai pasiskaičiuoti, ar tai apsimoka. Ji pati pasisakytų už prabangaus turto apmokestinimą.