DELFI nuvyko į „Barnevernet“ Moldės padalinį, tačiau ten niekas nesutiko žiniasklaidai komentuoti padėties ar netgi „Barnevernet“ veiklos principų. Buvo paaiškinta, kad Moldės „Barnevernet“ vadovo nėra darbe, o niekas daugiau su žiniasklaida kalbėti negali. Tą patį išgirdome ir Moldės savivaldybėje – esą niekas, išskyrus nepasiekiamą „Barnevernet“ vadovą, negali komentuoti net bendrųjų vaiko teisių apsaugos Norvegijoje principų, jau nekalbant apie tai, kaip šis mechanizmas veikia Moldėje.
Beliko klausti atsitiktinių Moldės gyventojų nuomonės. Dauguma DELFI kalbintų norvegų savo nuomone pasidalinti atsisakė arba iš karto, arba išgirdę, apie ką bus kalbama. Vis dėlto keletą nuomonių išpešti pavyko.
Pirma DELFI pašnekovė – Kristin (vardas pakeistas). Savo tikrojo vardo moteris prašė neminėti, kadangi jos šeima šiuo metu aiškinasi santykius su „Barnevernet“.
„Mano brolio vaikas iš šeimos buvo paimtas. Mėginome jį susigrąžinti, bet nepajėgėme“, - kalbėjo Kristin.
Pasak jos, iš brolio šeimos vaikas paimtas dėl smulkmenos. „Jie sakė, kad motina nesuteikė vaikui pakankamai rūpesčio – psichologinio. Niekas nebuvo blogai, vaikas aprengtas, pamaitintas. Neva motina nebuvo pakankamai gera“, - teigė Moldės gyventoja.
DELFI pašnekovės dukterėčia kitoje šeimoje auga jau ilgiau nei pusmetį. Pirmą procesą dėl globos susigrąžinimo šeima pralaimėjo. „Kitais metais ketiname kreiptis į Aukščiausiąjį teismą. Reikia išlaukti metus (po nesėkmingo teisinio ginčo – DELFI)“, - aiškino Kristin.
Pasak jos, daugiau nei 80 proc. tokių ginčų pirmos instancijos teismuose baigiasi „Barnevernet“ naudai.
Kristin nuomone, „Barnevernet“ pernelyg greitai pereina prie drastiškų priemonių – esą lieka daug neišnaudotų resursų, kurie leistų ir auklėti galbūt klystančias šeimas, ir jų neišskirti.
„Sistemoje daugybė trūkumų. Manau, prieš paimdami vaikus iš tėvų jie gali padaryti daugiau. Daug daugiau. Dirbti su tėvais, naudoti pagalbines priemones. Pavyzdžiui, turime „Mamos ir vaiko namus“. Tai tarsi reabilitacijos centras, kuriame jaunos mamos mokomos geriau rūpintis savo vaikais“, - teigė pašnekovė.
Priešingą nuomonę išsakė kita Moldės gyventoja Anne Marea, daugelį metų vaikų darželyje pradirbusi.
„Ne, taip nėra. Gyvenu čia visą savo gyvenimą – taip tikrai nėra“, - paklausta, ar Norvegijos tarnyba yra tokia baisi, kaip ją piešia dalis vietos lietuvių, sakė ji.
Pašnekovė įsitikinusi, kad vaikai paimami tik iš tų šeimų, kuriose jais nėra tinkamai rūpinamasi. „Tai gauna tie žmonės, kurie to nusipelno. Ir tokių yra nemažai. Jeigu nesirūpini vaiku – nesvarbu, ar tu norvegas, ar ne“, - sakė ji.
DELFI pašnekovė teigė sėkmingai užauginusi tris vaikus ir nė sykio į „Barnevernet“ nemalonę nepatekusi. „Ne, niekada, - nusijuokė ji. - Pati dirbu su vaikais, visą gyvenimą dirbu vaikų darželiuose. Pakankamai nemažai žinau apie tėvus ir vaikus“, - teigė Anne Marea.