Taip pat bus kviečiama įvesti sankcijas atsakingiems už rezultatų klastojimą ir žmogaus teisių pažeidimus pareigūnams Europos Sąjungos mastu.
Siūloma, kad sankcijos apimtų draudimą atvykti ir lėšų įšaldymą asmenims „už žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir kitus nusikaltimus“.
Rezoliucijos projekte – raginimai skirti paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms, surengti neeilinį Europos Vadovų Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, įskaitant ir visos Europos Sąjungos embargo Baltarusijos atominės elektrinės Astrave gaminamai elektrai klausimą.
Tuo pačiu metu sprendžia ir Latvijos parlamentas
Prieš rezoliucijos priėmimą, Seimo plenarinių posėdžių salėje situaciją Baltarusijoje įvertino šalies opozicijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis prieš diskusiją pabrėžė, kad Lietuva užstoja kaimyninę Baltarusiją.
„Šiandien Seimas renkasi atstovauti ne tik Lietuvos žmones, šiandien susirinkome užstoti brolius ir seseris Baltarusijoje“, – Seimo nariams nuotoliniu būdu sakė Seimo vadovas V. Pranckietis.
„Lenkijos Seimas rezoliucija priėmė praeitą penktadienį, kaip ir Estijos parlamentaras. (…) Šiandien tas kelias bus nubrėžtas ir mūsų Seime“, – sakė jis.
Panašų rezoliucijos projektą dėl padėties Baltarusijoje antradienį svarstys ir Latvijos parlamentas.
Raktai nuo Baltarusijos kalėjimo
Baltarusijos Nacionalinio kongreso koordinatorius Vladzimiras Niakliajevas teigė, kad A. Lukašenkos valdymas šiuo metu silpnina bet kokias laisves.
„Visų pirma dėkoju už galimybę kreiptis į Lietuvos parlamentą. O per jį, į Europos parlamentarą ir visas šalis. (…) Mūsų šalis, turinti 10 milijonų gyventojų, tai nėra kažkokia Lotynų Amerikos šalis, mes Europoje. Daugiau kaip ketvirtis amžiau kaip vyrauja A. Lukašenkos režimas, jis veikia diktatoriškai ir silpnina bet kokias laisves“, – pasakojo V. Niakliajevas.
„Mes matome, kaip Europa su juo žaidžia. Kiekvieni rinkimai Baltarusijoje yra kruvini“, – sakė Baltarusijos Nacionalinio kongreso koordinatorius.
V. Niakliajevo teigimu, raktai nuo Baltarusijos laisvės – šios tautos rankose. Tačiau lengviau laisvės duris, anot jo, pavyktų atidaryti su Lietuvos ir visos Europos pagalba.
„Tai ne šiaip žmogaus teisės, politika, tai yra gėda Europai. Kai prieš 10 metų sėdėjau KGB kalėjime, ir EP pasisakė mano duktė. Ji tada sakė, kad raktai nuo kalėjimo durų, kur kali mano tėvas, yra šiandien pas jus. Šiandien perfrazuodamas galiu pasakyti, kad raktas nuo kalėjimo durų, už kurių kali Baltarusijos laisvės, yra pas mus, mes išlaušime, mes atidarysime tas duris. Mums bus lengviau, jei tas duris dar patrauksite į save patys“, – Seimui kalbėjo Baltarusijos opozicijos atstovas.
Pareiškimas Maskvai
Buvęs Baltarusijos Vieningosios pilietinės partijos pirmininkas Anatolis Liabedzka parlamentarams taip pat nuotoliniu būdu dėkojo visiems lietuviams už palaikymą, prašė žuvusius pagerbti tylos minute.
„Noriu savo pasisakymą pradėti nuo žodžio „ačiū“. Kiekvienam lietuviui, kuris pasisakė apie savo palaikymą Baltarusijai, kurie išėjo į gatves, kurie rašė socialiniuose tinkluose. Noriu pradėti nuo to, kad mes dabar tylos minute pagerbtume du Baltarusijos nacionalinius didvyrius, kuriuos nužudė A. Lukašenkos režimas“, – prašė A. Liabedzka.
Jis teigė, kad Lietuvoje šiuo metu esanti prezidento rinkimuose dalyvavusi Svietlana Cichanouskaja turi valdyti šalį ir grąžinti šalį prie 1994 metų Konstitucijos.
„Ko mes tikimės ir laukiame iš tarptautinės bendruomenės? Aiškiai fiksuoti A. Lukašenkos neligitimumo faktą, visokeriopai remti pilietinę Baltarusijos visuomenę, taip pat sankcijų įvedimas tiems, kurie organizavo represijas, falsifikavo rinkimus“, – norus vardijo jis.
A. Liabedzka taip pat teigė, kad laukia ir aiškių pareiškimų Maskvai. Nes ir ji, anot jo, turi supranti Baltarusijos pasirinkimą.
Prievartaujami vaikai ir moterys
Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė Olga Karač Seimo salėje, kad pirmadienį šalies medikai prašė juos leisti prie sulaikytųjų, leisti juos apžiūrėti.
„Baltarusijos kalėjimuose šiandien iki šiol kankiname, prievartaujami sulaikyti žmonės. Jėgos struktūrų atstovai kankina, prievartauja moteris ir vaiku, buteliais, lazdomis. Bet baisiausia, kad kankinimai ir sulaikyti vaikai“, – kalbėjo O. Karač.
Baltarusijos opozicijos atstovė prisiminė naktį, kai jai pačiai teko bėgti į Lietuvą.
„Arba aš dirbu KGB, arba baigiu bet kokią pilietinę veiklą. Aš pasirinkau pabėgti su savo sūnumi, tai nebuvo lengvas pasirinkimas. Ir nuo 2014 metų sausio, kai turėjau tik vieną naktį šiam sprendimui, tai buvo pati baisiausia naktis mano gyvenime, Lietuva mano sūnui ir mano dukrai tapo antrais namais“, – emocingai kalbėjo ji.
O. Karač Seimo nariams rodė sumuštos mergaitės iš Gardino nuotrauką.
„Ją sumušė A. Lukašenkos jėgos atstovai, nes jų mama solidarizavosi su protestais. Jos būklė sunki“, – teigė Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.
Baltarusijos pozicijos vertinimai
Prieš rezoliucijos priėmimą, Seimo plenarinių posėdžių salėje situaciją Baltarusijoje įvertino šalies opozicijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Panašų rezoliucijos projektą dėl padėties Baltarusijoje antradienį svarstys ir Latvijos parlamentas.
Baltarusijos valdžiai paskelbus, kad Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus surinko 80 proc. balsų ir buvo perrinktas dar vienai kadencijai, šalyje kilo ir iki šiol tęsiasi tūkstantiniai protestai. Jie malšinami smurtu – sulaikyta apie 7 tūkst. žmonių, sulaikytieji praneša apie kankinimus sulaikymo įstaigose.