„Mes turime ir Olgą Karač, kuri jau daugybę metų atstovauja Baltarusijos opozicijai“, – 2020 metais spaudos konferencijoje Seime O. Karač pristatinėjo parlamentaras Emanuelis Zingeris.
Konservatorių politikai tikėjo Baltarusijos aktyvistės, sambūrio „Mūsų namai“ vadovės O. Karač nuoširdumu, kaip pavyzdingą opozicionierę kvietė į Seimą, į spaudos konferencijas, kvietė į tribūną, kur ji pasakojo, kaip šiurpiai Baltarusijos režimas ją persekiojo.
Paaiškėjo, kad ši Lietuvos priglausta aktyvistė kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis sako, kad jis jau anksčiau šalinosi O. Karač.
„Aš asmeniškai tikrai su ja nedirbai, nes aš su ja susitikau prieš gerus keturis metus ir jau tada supratau, kad žmogus tiesiog ieško lengvų pinigų – yra žmonių, kurie iš kovos už laisvę daro pinigus. Ir didžiulius pinigus“, – LNK komentavo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Ž. Pavilionis.
Pati Karač sakė, kad Lietuva atsisakė jai suteikti prieglobsčio statusą dėl absurdiškų argumentų – pavyzdžiui, kad ji ėmė interviu iš Vladimiro Žirinovskio, bet, BNS žiniomis, Karač bendradarbiavo su Rusijos žvalgyba, 2015-2019 metais Rusijoje susitikdavo su pareigūnais, teikdavo jiems informaciją apie Baltarusijos režimo ir opozicijos atstovus bei jų veiklą. Taip pat su FSB derino savo politinę karjerą. Karač tai neigia.
„Konferencijos vyko ir Vilniuje, ir Maskvoje, ir Barlyne, ir Varšuvoje, ir daug kur. Sakyti, kad su žvalgyba susitikinėjau, tai nesąmonė. Iš kur tokia informacija? Na, žinote, tai jau ne pirmas kartas, kai mus siekiama apšmeižti“, – LNK komentavo O. Karač.
Apie O. Karač veiklą prieš kitus opozicionierius girdėjo ir Lietuvos politikai.
„Buvo gana agresyvi veikla prieš Sviatlaną Cichanouskają, taip pat buvo daug tokių nemilitaristinių šūkių – ne ginklais, o kažkuo kitu, kas man iškart sukėlė įtarumą“, – komentavo Ž. Pavilionis.
Karač leidimą gyventi Lietuvoje turi devynerius metus ir prieglobsčio pasiprašė pernai, tačiau jo negavo. Tokį sprendimą ji žada skųsti teismui.
„Ne, jie nori man vėl suteikti leidimą gyventi“, – praėjusią savaitę žurnalistams sakė O. Karač.
Migracijos departamentas paaiškina, kad jeigu tokiam asmeniui kilmės šalyje nesaugu, jis į ją ir negrąžinamas – taip Lietuvą įpareigoja tarptautinės konvencijos.
„Tokiu atveju asmuo paliekamas Lietuvoje ir jam išduodamas leidimas laikinai gyventi vieneriems metams dėl humanitarinių priežasčių. Po metų vėl gali atnaujinti, vėl tikrinam visa situacija kilmės valstybėje“, – LNK sakė departamento direktoriaus pavaduotoja Lucija Voišnis.
Taigi, net ir grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliantis asmuo leidimą gyventi gali prasitęsinėti daugybę metų. Net ir jį išsiųsti į kokią nors trečiąją šalį komplikuota.
„Viskas priklauso ir nuo asmens. Jei asmuo nenorės būti grąžintas į trečiąją valstybę, tai jis ir nebus priverstinai grąžintas“, – paaiškino L. Voišnis.
Įvairaus plauko veikėjų atvyko arba norėjo atvykti ir daugiau – prieš porą savaičių Mgracijos departamentas paskelbė, kad grėsme nacionaliniam saugumui pripažinti 910 baltarusių.
„Dėl to, kad mes neturime pakankamai preventyvių priemonių, siekdami įsivertinti prieš atvykstant tuos asmenis“, – komentavo prezidento vyr. patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad baltarusiams čia apsigyventi turi būti tokie patys ribojimai, kaip rusams, bet Seimas pavasarį tam nepritarė.
Dabar Lietuva savo teritorijoje leidžia gyventi 60 tūkst. baltarusių.
„Įsivaizduoti, kad Lietuvos tarnybos yra tokios pajėgios, kad galėtų jau čia įsileidus į Lietuvos teritoriją visus tada nuodugniai stebėti, žiūrėti ir panašiai, yra nepagrįsta, nes mes neturime čia kokių represinių struktūrų. Mūsų tarnybos dirba pagal prioritetus“, – aiškino K. Budrys.
Į Baltarusiją atvykus „Wagner“ teroristams, Seimas prie šio klausimo planuoja grįžti. URK pirmininkas baltarusių ir rusų suvienodinimui nepritaria. Sao, kad šią tautą reikia laikyti arčiau Europos.
„Nors prieš tris metus visi stovėjome Laisvės kelyje, kartu su Tapinu, į Baltarusiją – apsikabinę tomis vėliavomis. Staiga per tris metus mes įtikėjome Kremliaus teorijomis ir uždarysim sieną su Baltarusija. Valio“, – įronizavo Ž. Pavilionis.
Praeitą savaitę Lietuva uždarė du iš keturių pasienio kontrolės punktų. Prezidentūra nemano, kad šiuo metu reikėtų sieną su Baltarusija visiškai uždaryti.
„Yra aiški žini, kad mes galime eiti ir toliau, mes tas priemones galime taikyti. Jeigu reikės, net ir visos sienos uždarymo. Mes turime būti tam pasirengę“, – komentavo G. Nausėdos vyr. patarėjas K. Budrys.
Kitą savaitę Baltijos šalių ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai aptars galimą regioninį sienos uždarymą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
