Pristatydamas kampanijos idėjas, P. Auštrevičius negailėjo kritikos dabartiniams politikos lyderiams, kurie tarpusavyje nesišnekėdami, tvirtino jis, Lietuvą daro antrarūše valstybe. Pasak jo, tapęs prezidentu jis būtų nacionalinių susitarimų iniciatoriumi, tarpininku ir garantu.
„Kaip ir daugelis, tikiu laisvu, atsakingu Lietuvos žmogumi ir liberalia demokratija, o ne tautą skaldančiu populizmu ir „gelbėtojais“, jų draudimais ir vaučeriais. Taip pat tikiu tikra ir telkiančia, o ne „reitingine“ lyderyste. Galiausiai - tikiu visaverte europietiška Lietuva, o ne pigia Europos ekonomine ir politine kopija, kokia mūsų valstybė skirtingų valdžių ir aukščiausių šalies politikų buvo verčiama per pastaruosius metus“, - savo programos pristatyme Vilniuje, A. Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje, sakė kandidatas į šalies prezidentus P. Auštrevičius.
Jo teigimu, pastaraisiais metais valdžioje esančiųjų pasirinktas kelias - primesti žmonėms „pigios“ valstybės modelį - tik dar labiau sustiprino nuogąstavimus, kad aukštesnių gyvenimo standartų tikėtis neverta. „Pigi“ valstybė - ne tik „vaučeriai“ ar vis nauji draudimai.
„Tapo norma, kad šalies politiniai lyderiai net nesišneka tarpusavyje. Būtent tai yra ne kas kita, o pigi politika: vieni valdžios rūmai - prieš kitus, ir taip daugybę metų. Savęs bei aplinkinių klausiu - ar Lietuva „pigia“, antrarūše ir uždara valstybe verčiama sąmoningai?“ - teigė P. Auštrevičius.
Pasak jo, nepakankamas dėmesys demokratijai atvedė prie politinio gyvenimo uždarumo ir atotrūkio nuo piliečių. „Ir todėl išaugo gretos tų, kurie kliaujasi politiniais „gelbėtojais“, dosniai žarstančiais svetimą gėrį“, - įsitikinęs P. Auštrevičius.
Europarlamentaras tvirtina, kad būsimas Lietuvos prezidentas turėtų tapti nacionalinių susitarimų iniciatoriumi, tarpininku ir garantu.
„Būtent prezidento pareiga ir prievolė yra sutelkti šalies politines jėgas ir sutarti dėl ilgalaikių Nacionalinių susitarimų visais valstybei svarbiausiais klausimais. Prezidento pareigos tikrai nesibaigia Konstitucija, todėl prezidentas turi būti nacionalinių susitarimų iniciatorius, tarpininkas ir garantas“, - sako P. Auštrevičius.
Į prezidentus taikantis P. Auštrevičius pakomentavo ir pastaruoju metu vykstančius prezidentūros ir Vyriausybės konfliktus Lietuvoje.
Dabartinę nesantaiką tarp institucijų jis vadina „stagnuojančia ir buka“. Valstybėje, pasak P. Auštrevičiaus, darosi norma, kad valdžios institucijos ne tik nederina, bet ir nesišneka tarpusavyje.
,,Nepriimtina, kai vietoje sutarimo bandoma dominuoti bet kokia kaina“, - pažymėjo P. Auštrevičius. Politikas pabrėžia esąs pasiryžęs imtis lyderystės.
,,Esu pasirengęs Lietuvos vardu imtis Lietuvos lyderystės sutelkti visus valstybės svarbiausius klausimus“, - teigė P. Auštrevičius.
Liberalų kandidatas į rinkimus eina su šūkiu „Europietiška Lietuva!“. Anot jo, šiandien valdžia nesugeba pasinaudoti naryste ES ir valstybės vadovai neprisideda prie vakarietiškų standartų saugojimo.
,,Man skaudu, kad Lietuvos valstybe nebetiki (...) Nepropaguoju draudimais grįsto kelio, tam reikia patyrimų ir kontaktų, užteks blaškymosi ir pigių sprendimų, reikia eiti drąsiai europietišku keliu“, - sakė jis.
Pasak P. Auštrevičiaus, Lietuvai šiandien trūksta ilgalaikių nacionalinių strategijų. Europarlamentaras tikina, kad pirmoji ilgalaikė nacionalinė strategija bus dėl didesnių atlyginimų ir pensijų didinimo. ,,Esu tikras - pirmiausia ne žemos kainos, o atlyginimai ir pensijos turi būti privalumas“, - teigė jis.
P. Auštrevičius sakė, kad šiandien Lietuvoje užmirštas kultūros klausimas, pabrėžė, kad švietimas šaliai turi taip pat būti prioritetinis klausimas, todėl, žadėjo jis, inicijuosiąs ir nacionalinį susitarimą dėl ilgalaikės švietimo strategijos.
,,Nauja ir aiškiai reglamentuota mokytojų rengimo sistema. Mokytojams bus visos galimybės tobulėti ir pakeisti darbo pobūdį, jei toks noras yra“, - teigė jis.
Liberalų kandidatas pabrėžė, kad Lietuva turi vykdyti koordinuotą užsienio ir europinę politika.
,,Turime grąžinti į visos šalies gyvenimą, turi būti suderintos iniciatyvos tarp šalies institucijų, pagaliau privalome tapti Europos saugumo dalyviais, nebegalime likti tik įvykių stebėtojai“, - teigė jis.
Pasak jo, Astravo elektrinės uždarymas irgi bus vienas esminių klausimų Lietuvos užsienio politikos darbotvarkėje.
,,Žmonių saugumas ir šalies gynyba be galo svarbu. 2,5 nuo BVP skirti gynybai yra neišvengiama, neturime rizikuoti šalies saugumu“, - teigė jis.
Pasak jo, Lietuva saugumo labui turi pasiekti, kad šalyje būti įsteigta amerikiečių karinė bazė. Taip pat bendradarbiauti su Lenkija, NATO ir JAV ginkluotė dislokuota Lenkijoje turi saugoti Lietuvos nacionalinį saugumą.