Briuselyje trečiadienį prasidėjęs Rusijos-NATO tarybos posėdis – pirmasis tokio lygio renginys po dvejų metų pertraukos. Tarybos funkcijos buvo sustabdytos po Rusijos veiksmų Ukrainoje – Krymo okupacijos bei karo kurstymo Rytų Ukrainoje.
Rusija neslepia, kad Briuselyje vykstantis posėdis gali turėti lemiamą reikšmę stabilumui Europoje. Tokį netiesioginį grasinimą išsakė Rusijos federacijos tarybos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Francas Klincevičius.
Interviu portalui lenta.ru jis pareiškė, kad NATO-Rusijos tarybos metu bus ne tik apsikeista abipusiais kaltinimais, bet ir ieškoma sąlyčio taškų. „Bet kokiu atveju vyks dialogas“, – pareiškė politikas.
Rusija nepatenkinta NATO veiksmais
Pastaraisiais metais Baltijos valstybėms nerimą kelianti Rusija surengė kelias itin didelio masto iš anksto neskelbtas karines pratybas NATO šalių pasienyje.
Be to, rusų orlaivių provokaciniai skrydžiai virš Baltijos jūros ir agresyvūs veiksmai prieš NATO šalių lėktuvus bei laivus sukėlė nerimą dėl saugumo. Savo ruožtu, provokacijas surengusi Rusija įžūliai pati pasisiūlė spręsti skrydžio saugumo klausimus kartu su NATO.
NATO viršūnių susitikime priimtą sprendimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokuoti po batalioną karių Rusija įvertino, kaip agresyvų žingsnį.
„Veiksmai, kurių Aljansas ėmėsi rytine kryptimi, neabejotinai blogina situaciją“, – neabejojo Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško.
„Šią dieną kalbame apie karinių priemonių, pavyzdžiui, rotacinių pajėgų ir masinių pratybų naudojimą siekiant brėžti naujas žemyno padalijimo linijas, slopinant didesnės Europos perspektyvą ir formuojant Europos šalių priklausomybę nuo JAV“, – teigė jis.
A. Gruško išreiškė poziciją, kad šie veiksmai skirti silpninti Rusijos pozicijas, tačiau iš tikrųjų daromas poveikis yra priešingas. „Mes, savo ruožtu, neabejotinai imsimės karinio ir techninio atsako. Imsimės visų būtinų priemonių, kad efektyviai užsitikrintume galimybę apsiginti.“ – pažadėjo jis.
Jam antrinęs F. Klincevičius pabrėžė, kad NATO batalionai savaime esą nieko nereiškia.
„Bet jie sukuria infrastruktūrą – tvarkomi aerodromai, šalia jų statomi būtini techniniai įrengimai. Kalbant apie šiuolaikines galimybes, galima sakyti, kad vyksta agresyviems veiksmams skirto placdarmo kūrimas“, – tikino Rusijos senatorius.
Atsakas ar agresijos pateisinimas?
Tai, jog Rusija keturių batalionų dislokavimą vienu metu ir išjuokia, kaip nereikšmingą, o tuo pat metu vadina pavojingu reiškiniu, sukuriančiu placdarmo infrastruktūrą, yra nuosekli, nors logiškai absurdiška Rusijos linija.
Pirmiausiai pačiu terminu „atsakas“ Rusija tarsi užima gynybinę poziciją, ignoruodama anksčiau išdėstytus argumentus, jog būtent dėl agresyvių Kremliaus veiksmų prieš kaimynines valstybes bei Baltijos jūros regione NATO ir ėmėsi atitinkamų žingsnių.
Toks „atsakomųjų Rusijos veiksmų“, kurių Maskva esą „priversta“ imtis, įvaizdis gali būti skirtas tiek derybinei rusų diplomatinei pozicijai sustiprinti, tiek vidaus rinkai. Rusijoje jau senokai puoselėjamas informacinis fonas, jog šią šalį esą supa NATO bazės, o Aljansas vis plečiasi į Rytus.
Nors iš tikrųjų naujausios NATO bazės Baltijos šalyse tėra vadavietės, o tai, kad Baltijos šalys pačios priklauso NATO ir jų bazės automatiškai yra Aljanso bazės, Rusijoje mėgstama nutylėti.
Antra, paskutinį sykį į Rytus NATO plėtėsi daugiau nei prieš 12 metų, kai į NATO įstojo būtent Baltijos šalys bei Rumunija ir Bulgarija. Vėliau NATO plėtra vyko į Pietus, už tūkstančio kilometrų nuo Rusijos sienos – Balkanuose„ kai prie Aljanso prisijungė Albanija, Kroatija, o pernai pakviesta Juodkalnija.
Tokie argumentai Rusijai netrukdo kalbėti apie „proporcinį atsaką“. Kad tokios proporcijos ir taip yra Rusijos naudai, Kremliuje nutylima. Pavyzdžiui, neseniai vakarų karinėje apygardoje atkurta Rusijos 1-oji tankų armija yra didesnė ir galingesnė už visų Baltijos šalių karines pajėgas.
Lyg to būtų negana, Rusija jau metus laiko trimituoja apie trijų naujų divizijų sukūrimą šalia Baltijos šalių sienos. Galiausiai, neseniai Kaliningrado srityje sukurtas 11-asis korpusas, kuriam bus pavaldūs rusų kariniai daliniai šiame eksklave.
Tačiau Rusija apie pajėgų telkimą kalba tik kaip apie būsimąsias priemones. Pavyzdžiui, Rusijos valstybės Dūmos deputatas, tarptautinių reikalų komiteto narys Leonidas Kalašnikovas pareiškė, kad Rusija esą jau paruošė atsaką – balistinių raketų komplekso „Iskander-M“ ir priešlėktuvinės gynybos kompleksų S-400 dislokavimą Kaliningrado srityje.
„Pasikliauti NATO gera valia nebegalima, todėl reikia ruošti adekvačias priemones savo teritorijos ir interesų gynybai“, – aiškino Komunistų partijai atstovaujantis politikas.
Vis dėlto K. Kalašnikovas nepaminėjo, jog S-400 jau yra dislokuota Kaliningrade, o apie „Iskander“ dislokavimą Rusija kelis sykius skelbė dar 2011 metais.
Iš pradžių Rusija tai siejo su JAV priešraketinės gynybos skydo elementais Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje, o dabar sieja su NATO batalionų dislokavimu. Aljanse jau kurį laiką kalbama apie tai, kad minimos priemonės Kaliningrade galvos skausmą sąjungininkams kėlė dar tuomet, kai apie NATO batalionus nė nebuvo kalbos.
Be to, L. Kalašnikovo nuomone, NATO priešraketinės gynybos skydą reikėtų sieti su Strateginio nusiginklavimo sutartimi (START), o Rusija esą gali nesilaikyti įsipareigojimų ir nebetęsti derybų su JAV. L. Kalašnikovas taip pat viešai stebėjosi, kodėl NATO-Rusijos taryboje keliamas Ukrainos klausimas, nors šios tarybos funkcijos nutrūko būtent dėl Kremliaus vaidmens Ukrainoje ir siejamas su Rusijos įsipareigojimais laikytis Minsko susitarimų, kurių, beje, Maskva iki galo nesilaiko.
Paragino užimti Baltijos šalis
Proputiniškos partijos „Vieningoji Rusija“ narys Jevgenijus Fiodorovas, kalbėdamas apie NATO-Rusijos tarybos lūkesčius, aiškino, kad nieko gero nesitiki. Naudodamas Rusijos politikoje mėgstamą whataboutizmo taktiką, jis nukrypo į kaltinimus Aljansui, kad būtent NATO subombardavo Jugoslaviją, plėtėsi į Rytus, o tokių veiksmų loginė išdava esą yra NATO žygis iki Maskvos.
„Reikia nuo gynybos pereiti prie puolimo. Būtina panaikinti nelegalius sprendimus, susijusius su Sovietų sąjungos likvidavimu ir 1991 metų sienų pažeidimais“, -porino valstybės Dūmos narys, aiškindamas, kad 1991-ųjų sienų atkūrimą esą galima pasiekti teismuose.
Neva tokią pat taktiką naudoja Japonija, siekdama atgauti per karą Sovietų sąjungos užkariautas salas, rusų vadinamas Kurilais. Po tokių sėkmingų teisinių žygių, anot J. Fiodorovo, NATO bus paralyžiuota, o Rusija galės įvesti kariuomenę į Baltijos šalis.
„Taip derybose bus išlaikyta pusiausvyra,“ – aiškino deputatas. Tuo metu kitas parlamentaras, Komunistų partijos narys Vladimiras Komojedovas išjuokė NATO batalionus.
„Jie užsiiminėja onanizmu. O mums reikia paraką sausai laikyti ir planingai vystyti savo ginkluotąsias pajėgas“, – rėžė V. Komojedovas.