Istorikams labiausiai gelbėjančių atminimų albumų istorija siekia net XVI amžių, kai šie atsirado Europoje bei tuomet buvo vadinami draugystės albumais.

Lietuvoje jie datuojami kiek vėliau – XVII amžiuje. Daugumą jų atkeliavo iš Karaliaučiaus krašto, o apie pusšimtis tokių albumų ilgą laiką buvo saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Lietuvos istorijai dėl įvairių visuomenės veikėjų autografų yra ypatingai svarbūs XIX amžiaus albumai. Tuomet jie buvo reikalingi sustabdyti laiką ir įtvirtinti draugystę. (...) Iš pradžių juos rašė tik vyrai, o vėliau juos pradėjo rašyti ir moterys, nes tai buvo bene vienintelė galimybė joms viešai išreikšti savo kūrybiškumą“, – apie atminimų albumus pasakoja knygos „Atminimų sodai: albumistikos etiudai“ bendraautorė dr. Rima Cicėnienė.

Ji pabrėžia, kad tai, skirtingai nei dabar, buvo tik elito pramoga bei turėjo atitikti griežtus reikalavimus – tekste turėjo būti šūkių, sentencijų bei devizų. Daug dėmesio turėjo būti skiriama ir puošybai.

Kita knygos „Atminimų sodai: albumistikos etiudai“ bendraautorė dr. Reda Griškaitė teigia, kad albumai turėjo parodyti išsilavinimą, kūrybiškumą bei erudiciją, o dabartinių albumų nevertėtų nurašyti, nes „tai yra tas pat, o keičiasi epochos“.

Daugiau apie atminimų albumus – reportaže.