Klaipėdos miesto savivaldybė išplatintame pranešime teigia, kad jų pavaldume esantys sveikatos priežiūros centrai neatitinka Karščiavimo klinikoms keliamų reikalavimų, o Respublikinė Klaipėdos ligoninė, turinti tokiai klinikai tinkamas sąlygas, galimybių bendradarbiauti nemato.
Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, Karščiavimo klinikos įsteigimas svarbus ne tik Klaipėdos miesto, bet ir regiono gyventojams, todėl būtina mobilizuoti jėgas skubiai surandant geriausią sprendimą.
„Dėl galimybės naudotis karščiavimo klinikos paslaugomis į mus jau kreipėsi ir kelios aplinkinės savivaldybės, tikimąsi, kad Klaipėdoje įsikūrusi karščiavimo klinika aptarnaus ne tik miesto, bet ir regiono gyventojus, todėl turime sutelkti jėgas ir spręsti situaciją iš esmės. Šiuo metu našta dėl koronaviruso plitimo suvaldymo tenka praktiškai vien Klaipėdos savivaldybei bei jai pavaldžioms sveikatos priežiūros įstaigoms. Užtikriname visą regioną aptarnaujančio Mobilaus punkto veiklą, prie keltų dirba mūsų mobiliosios komandos, kurioms padeda net privatūs medicinos centrai. Vertinant situacijos rimtumą, jau pats laikas įsijungti ir Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldume esančioms įstaigoms“, – sako Klaipėdos meras.
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos reikalavimus, Karščiavimo klinika turi būti steigiama atskirame pastate arba pastato dalyje atribojant pacientų srautus. Prie Karščiavimo klinikos turi galėti privažiuoti ir laukti eilėje ne mažiau kaip 10 automobilių, turi būti karščiuojančių pacientų automobiliams skirta aikštelė. Karščiavimo klinikoje taip pat turi būti stacionarus arba nešiojamas rentgenas, laboratorija kraujo tyrimams paimti bei su šia įranga dirbantys specialistai.
Administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad visi sprendimai uostamiestyje numesti vietos vadovams, o valstybiniu lygmeniu pagalbos niekas teikti nenori.
„Yra kariai, ir yra dezertyras. Tiesiog pralaukti nuošalyje, kol praeis koronavirusas būtų nesąžininga“, – sako Klaipėdos meras.
Savivaldybės pavaldumo pirminių sveikatos priežiūros centrų patalpos yra bendruose pastatuose, nėra atskirų korpusų ir įėjimu, kai kur viename pastate veikia ir po kelias įstaigas, teikiamos socialinės ir kitos paslaugos, vienas sveikatos priežiūros centras įsikūręs bendrabučio tipo pastate, kuriame gyvena ir gyventojai, privažiavimas prie įstaigų taip pat sudėtingas. Be to, gydytojo radiologo bei laboratorijų paslaugos yra įsigyjamos per sutartis su ligoninėmis. Šiuo metu šie specialistai labai užimti ir Karščiavimo klinikai teikti paslaugų neturi laiko, todėl nėra galimybės užtikrinti ir trijų radiologų per dieną nuolatinio darbo Karščiavimo klinikoje.
Savivaldybė, pasitarusi su medikų bendruomene, pasiūlė, kad karščiavimo klinika galėtų būti steigiama Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Respublikinės Klaipėdos ligoninės filialuose – Tuberkuliozės filiale arba Dienos chirurgijos centre Puodžių g. Šiuo metu ši ligoninė yra sustabdžiusi planinių konsultacijų ir dienos stacionarų veiklą, o pastatai yra atskirai nuo pagrindinio ligoninės korpuso ir atitinka Karščiavimo klinikoms keliamus reikalavimus.
Neradus bendradarbiavimo galimybių su Respublikine Klaipėdos ligonine, Karščiavimo klinikos įsteigimas Klaipėdos mieste užtruks, nes savivaldybė turės investuoti daug lėšų ir laiko atliekant vieno iš pirminių sveikatos priežiūros centrų patalpų pertvarkymo darbus siekiant užtikrinti pacientų srautų atskyrimą, kad pacientai, einantys išimtiniais atvejais pas šeimos gydytojus ir ypač nėščiosios, kurioms paslaugų teikimas privalomas, būtų maksimaliai apsaugoti nuo užsikrėtimo rizikos.
G. Neniškis sako, kad ir patys sulaukė net skambučio iš viceministrės, kad miesto problemų sprendimo neieškotų su valstybine pagalba. Esą buvo išsakyta kritika, kad tai turi būti tik miesto lygio problema.
V. Grubliauskas sako, kad uostamiesčio lyginti su Kaunu ar Vilniumi nereikėtų, mat skiriasi ir pastatų skaičius, ir galimybės. Be to, kalbant su privačiomis įstaigomis, daugelyje nėra rentgeno aparatų, o jie privalomi visoms karščiavimo klinikoms. Be to, į Kretingą, anot mero, kuri jau penktadienį atidaro kliniką, uostamiestis neturi galimybės, mat ten patalpos yra skirtos tik savo rajono žmonėms.
Meras sako, kad ne tik nesulaukia pagalbos, bet universitetinė ligoninė sulaukė patikrų. V. Grubliauskas sako, kad patikrinimai suprantamas dalykas, tačiau kai patikros užgriūna tokiu metu, tai kelia visokių minčių. Meras neįvardija tiesiogiai, kad keletui darbuotojų tenka dalyvauti patikrose ir dokumentų pateikime, vietoj to, kad atliktų tiesioginį darbą. Be to, nemažai naujai atsiųstų apsaugos priemonių yra brokuotos.
Dalis šitų brokuotų priemonių turi būti pakeista, bet faktas yra“, – sako Klaipėdos meras.