Šiuo metu užsieniečių, bandančių neteisėtai kirsti valstybės sieną, pastebima mažiau – pastarąją parą pasieniečiai apgręžė vos 6 migrantus. Visgi, A. Bilotaitė ragina neatsipalaiduoti – provokacijų dar galime sulaukti.
„Šie metai pareikalavo tikrai greitų, netradicinių ir dar sakyčiau, kad dažnai nepopuliarių sprendimų, bet visi šie sprendimai buvo tikrai neišvengiami“, – spaudos konferencijoje sakė vidaus reikalų ministrė.
„1172 neteisėti migrantai buvo grąžinti – tas procesas nuolat vyksta ir bus vykdomas“, – teigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė sakė, kad Lietuvoje dar yra likusių migrantų, kurių dalis teikia pakartotinus prašymus dėl prieglobsčio.
„Tas prieglobsčio procesas vis dar vyksta“, – pažymėjo ji.
Ministrės vertinimu, pernai vasarą Lietuva nebuvo tinkamai pasiruošusi atremti Aliaksandro Lukašenkos ataką, tačiau įveikti kilusius iššūkius padėjo pasienyje dirbusios gausesnės VSAT pareigūnų ir karių pajėgos, užsieniečių atstūmimo politika, pradėtos fizinio barjero statybos.
„Įtvirtintas naujas sienos apsaugos standartas – trys pagrindiniai elementai: fizinis barjeras, modernios sienos apsaugos sistemos ir taktinis veiklos algoritmas“, – paaiškino A. Bilotaitė.
„Tiek judėjimo laisvės ribojimas, kaip signalas nevažiuoti čia, nes taip lengvai per Lietuvą negalės nuvykti ten, kur nori, į tikslo šalis, tiek apgręžimas – ypač jis – buvo tie esminiai momentai šalia fizinio barjero, kurie leido mums suvaldyti visą migracijos iššūkį“, – Delfi TV komentavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau ne visi sprendimai, valdant migracijos problemas, buvo tinkami, sako Europos Sąjungos teisingumo teismas – skelbiama, kad Lietuvos vykdoma migrantų sulaikymo politika ir apribotos migrantų galimybės prašytis prieglobsčio prasilenkia su bendrijos teise.
Kritikos Lietuvos veiksmams negaili ir tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“. Pirmadienį paviešintoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje migrantai ištisus mėnesius neteisėtai buvo laikomi į kalėjimus panašiuose centruose, patyrė fizinį ir psichologinį smurtą.
„Kas bus toliau? Toliau prieš Lietuvą gali būti pradėta pažeidimo procedūra. Toliau, remiantis „Amnesty International“ ir Teisingumo teismo sprendimu kaip precedentu, gali prasidėti individualios bylos“, – Delfi sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto narys Vytautas Bakas.
„Mes žinojome, kad bus vėliau bandymų eiti per teismus ir tuose teismuose bandyti mūsų priimtus sprendimus laužyti ir fundamentaliai keisti. Aš manau, kad mes esame geroje, teisingoje pusėje“, – savo ruožtu teigė L. Kasčiūnas.
V. Bakas tikina, kad tokie Europos Teisingumo teismo sprendimai daro didžiulę reputacinę žalą Lietuvai.
„Tai yra didžiulis pažeminimas mūsų visuomenei ir didžiulis reputacinis smūgis“, – Delfi sakė parlamentaras.
Anot jo, po tokių teismo išvadų A. Bilotaitė turėtų nedelsdama trauktis iš ministrės posto.
„Ši ministrė net apskritai adekvačiai nesugeba vertinti nei teisinių faktų, nei patarimų. Tiesiog ji nepajėgi toliau tvarkytis su šia krize“, – akcentavo V. Bakas.
A. Bilotaitė sako, kad Lietuva stengiasi atliepti tiek tarptautinių teismų, tiek nevyriausybinių organizacijų pastabas, tačiau migracijos politikos pokyčių nebus.
„Šiuo metu mes nematome, kad situacija būtų žymiai pasikeitusi, kad mes galėtume atsitraukti nuo savo sprendimo, tad Lietuva tikrai ginsis, jei tokios grėsmės ir toliau išliks“, – komentavo ministrė.
Jai antrina ir NSGK pirmininkas. Pasak L. Kasčiūno, reikia keisti ne Lietuvos, o ES migracijos politiką, mat dabartinis reguliavimas sudaro tinkamas sąlygas nelegaliai migracijai klestėti.
„Reikia kalbėtis su Europa, įtikinėti, kad tas reguliavimas, kurį mes dabar turime, nėra adekvatus visai šiai situacijai“, – teigė L. Kasčiūnas.
Praėjusiais metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko daugiau kaip 4 tūkst. migrantų. Pradėjus taikyti apgręžimo politiką, pasieniečiai sustabdė daugiau kaip 10 tūkst. užsieniečių, bandžiusių neteisėtai patekti į šalį.
