Kai jau viskas išbandyta: gydymas antidepresantais, psichoterapija, psichologai, psichiatrai, įvairūs vaistai, geras kitų žmonių žodis, atjauta, supratimas... Ką daryti, jei vis tiek niekas nepadeda? Jei artimiausiems žmonėms tai atrodo tik kaip netikri grasinimai? Tokių atvirų išpažinčių sulaukė „Jaunimo linijos“ vadovas Paulius Skruibis ir dainininkas Andrius Mamontovas DELFI konferencijoje.
Kaip galima suvokti, kad artimas žmogus ne šiaip gąsdina?
Šiai DELFI skaitytojai ir kitiems, mąstantiems apie savižudybę, savižudybių prevencijos programos iniciatoriai labiausiai siūlė nepasiduoti, iš visų jėgų atsilaikyti ir toliau ieškoti tokios pagalbos, tokių specialistų ar tokių būdų, kurie tiktų asmeniškai, nes kartais tą patį veiksmą tenka kartoti ne vienerius metus, kad jis suveiktų.
Paklaustas, kaip galima suvokti, kad artimas žmogus ne šiaip gąsdina, o tikrai kažką negera planuoja, P. Skruibis pasiūlė visuomet reaguoti rimtai. Geriausia – atvirai kalbėtis ir siūlyti kreiptis psichologinės pagalbos, galbūt net kartu jos nuvažiuoti.
O jei naktį skambina aiškiai girtas draugas ir sapalioja į ragelį nusižudysiąs? Viską mesti ir lėkti pas jį ar skambinti policijai? „Pirmiausiai turėtumėte pasikalbėti telefonu. Jeigu jis jums skambina, vadinasi, pasitiki jumis. Jeigu jaučiate, kad telefonas netinkama priemonė pokalbiui ir draugas jums rūpi – pasiūlykite susitikti ir pasikalbėti“, - teigė A. Mamontovas. Pasak P. Skruibio, alkoholis nemažina savižudybės rizikos, o ją didina. Kita vertus, jeigu jis tai daro ne pirmą kartą, galbūt verta kreiptis į specialistus ir pradėti spręsti alkoholio problemas.
Pasak konferencijos dalyvių, yra normalu, kad kiekvienas žmogus pagalvoja apie savižudybę, tačiau ne kiekvienas tai svarsto, kaip problemos sprendimo būdą ar imasi konkrečių veiksmų.
„Vienas didžiausių mitų, kad savižudybes veikia socialinis žmogaus statusas ar finansinė padėtis. Kita šalis, turinti vieną didžiausių savižudybių statistiką, yra Japonija. Tai trečia ekonomika pasaulyje, su aukštu pragyvenimo lygiu, tačiau savižudybių procentas dėl to nėra mažesnis.
Manau, viena svarbiausių priežasčių Lietuvoje yra mūsų uždarumas, nesugebėjimas dalintis savo išgyvenimais, alkoholizmas, kartais nežinojimas, kad galima gauti pagalbą. Taip pat nepakankamas atsakingų valdžios struktūrų dėmesys šiai problemai. Nuo gripo per metus Lietuvoje miršta apie 20 žmonių ir apie gydymo galimybes ar simptomų atpažinimą mes galime rasti labai daug informacijos, tačiau apie savižudybes, kurios per metus Lietuvoje nusineša 1000 gyvybių, mes dažnai nieko nežinome“, - teigė A. Mamontovas.
Kokios mintys sukosi žmogaus galvoje, nepastebėjo nei kaimynai, nei artimieji
Vienas DELFI skaitytojas pasidalino liūdna patirtimi. Nusižudė kaimynas, 78 metų. Niekas net neįtarė, kad jis tam ruošėsi ilgai – paruošti atsisveikinimo laiškai, drabužiai ir visa kita. Tačiau kokios mintys sukosi to žmogaus galvoje, nepastebėjo nei kaimynai, nei artimieji.
Pasak P. Skruibio, dažniausiai žmonės apie užsimena žodžiu, tačiau kartais apie ketinimus praneša smarkiai pasikeitęs elgesys. Pavyzdžiui: žmogus išdalina jam brangius daiktus, nepamatuotai rizikuoja, pradeda žymiai stipriau išgėrinėti. Arba ilgą laiką jis buvo labai prislėgtas ir staiga, nei iš šio, nei iš to jo nuotaika smarkiai pagerėja. Tai itin didelės savižudybės rizikos ženklas, rodantis, kad žmogus rado išeitį. Tačiau taip pat svarbu prisiminti, kad tikrai ne visuomet galime pastebėti šiuos ženklus. Pagaliau daliai žmonių pasiseka juos nuslėpti nuo visų aplinkinių.
„Visus artimuosius, patyrusius tokią netektį, skatinčiau neužsidaryti ir ieškoti palaikymo, pavyzdžiui, artimųjų paramos grupėje (krizesiveikimas.lt)“, - ragino psichologas.
O ką daryti merginai, kuri išsiskyrė su vaikinu, o jis kelis mėnesius terorizuoja grasinimais nusižudyti, jei ši pas jį negrįšianti. „Daugybę kartą klausiau, ko pasieks nusižudęs, o jis atsakydavo, kad jo tikslas, jog visą gyvenimą vaikščiočiau su kaltės jausmu“, - guodėsi DELFI skaitytoja.
P. Skruibis patarė jai kartu su jo draugais ar artimaisiais, įkalbėti jį kreiptis profesionalios pagalbos. „Santykiai, kurie tęsiasi dėl grasinimų, neturi jokios ateities. Tačiau į grasinimus nusižudyti aš visuomet siūlau reaguoti rimtai. Jūs nesate atsakinga už tai, ką kitas žmogus daro su savo gyvenimu, tačiau galite primygtinai pasiūlyti kreiptis pagalbos. Beje, galbūt iš kitų žmonių šį nukreipimą jam būtų lengviau priimti“, - teigė „Jaunimo linijos“ vadovas.
Geriau pačiam nusižudyti ar skaudinti savo nepasitenkinimu aplinkinius?
Pasak P. Skruibio, daugelis žmonių, kurie mėgino nusižudyti, daugiau niekada to nedaro. Noras gyventi – besikeičiantis dalykas, ypač jei padedame sumažinti emocinį skausmą. Kiekvienas pats sprendžia gyventi, ar ne. Tačiau ar tai reiškia, kad turėtume abejingai stebėti kito žmogaus kančias?
„Jeigu žmogus jaučia didžiulį skausmą (šiuo atveju – emocinį), jis ne tik prasmės nebemato, o daug ko nebemato. Tačiau tą skausmą galima sumažinti – kartais tam užtenka paprasto nuoširdaus pokalbio, kartais reikia psichologinės pagalbos. Palyginimui užduočiau tokį klausimą: kokia prasmė padėti sužeistam ir kraujuojančiam žmogui? Gal tegu nesikankina? Paprastai mums tokie klausimai apie fizinę kančią nekyla. Kodėl emocinę kančią priimame kitaip? Savižudybė nėra racionalus pasirinkimas, dažniausiai tai desperatiškas kenčiančio žmogaus žingsnis“, - sakė A. Mamontovas.
P. Skruibio teigimu, niekas nėra atsakingas už kito žmogaus pasirinkimus, tačiau visi galime bent pabandyti jam padėti. Vis dėlto galutinį sprendimą priima pats žmogus. „Šimtu procentu grasinimų tikrumo įvertinti neįmanoma – siūlau visuomet reaguoti rimtai. Net jei žmogus manipuliuoja, siūlyčiau kreipti į specialistus. Keista, jei žmogus aplinkinius gąsdina tokiais dalykais – tai problema savaime“, - svarstė psichologas.
Daugiausiai žmonių nusižudo balandžio-liepos mėnesiais
Pasak P. Skruibio, daugiausiai žmonių Lietuvoje (taip pat ir kitose šalyse) nusižudo balandžio-liepos mėnesiais. Tai paneigia mitą, kad ne tamsusis metų laikotarpis ar mūsų klimatas yra savižudybių priežastis.
Tačiau į skaitytojų siūlymus įvesti daugiau prievartos į tam tikras sritis, pavyzdžiui, susijusias su gydymo nuo psichikos sutrikimų ar alkoholizmo, „Jaunimo linijos“ vadovas teigė, jo manymu, kuo mažiau prievartos, tuo geriau. „Tikrai nenorėčiau, kad manęs atvažiuotų greitoji, jei mano draugui pasirodytų, kad aš nusišneku. Priverstinis gydymas turi būti taikomas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik su visokiais saugikliais (pavyzdžiui, teismo pritarimu), nes kitu atveju atsiveria labai daug galimybių piktnaudžiauti. Nepatiko žmogus ir uždarai į psichiatrinę“, - tikino DELFI konferencijos svečias.
Šis interviu – savižudybių prevencijos kampanijos „Tyla žudo“, kurią inicijavo emocinės paramos telefonu ir laiškais tarnyba „Jaunimo linija“, dalis. Kviečiame apsilankyti tinklapyje www.sumazinktyla.lt ir aktyviai prisidėti prie „tylos mažinimo“.
Jeigu „Jaunimo linijai“ pavyktų surinkti 4 tūkst. žmonių, kurie kas mėnesį pervestų tarnybai 10 Lt, ji turėtų visas reikalingas lėšas. Pagalvokite, ar Jūs pastebėtumėte, kad iš Jūsų sąskaitos banke 10 Lt kas mėnesį nukeliauja „Jaunimo linijai“? Galbūt ne? Užtat naudą tikrai pastebėtų tie, kurie skambina ir tikisi, jog į jų skambutį bus atsakyta. Kaip nustatyti, sužinokite čia.