Baltijos šalių ministrai kalbėjosi su amerikiečių gynybos sekretoriumi. Lietuvoje dabar tūkstantis amerikiečių karių.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas LNK žinioms komentavo: „Rotacines pajėgas numato ne tik išlaikyti, bet ir didinti, ne tik sausumoje, bet ir aviacijoje, oro gynyboje, jūrų pajėgose“.
Bet A. Anušauskas sulaukė kritikos – esą Briuselyje tiesiog sutiko su viskuo, ką siūlė NATO lyderiai, pernelyg diplomatiškai pristatė Lietuvai kylančias grėsmes. O tai buvo paskutinė proga.
„Kai kurios valstybės, tarp jų – ir Lietuva, neišnaudojo galimybės labai aiškiai pasiųsti vieną signalą. Jeigu bus apsiribota abstrakčiomis neįpareigojančiomis formuluotėmis, mes nepritarsime tokiam sprendimui“, – komentavo Seimo narys TS-LKD partijos atstovas Audronius Ažubalis.
Kad A. Anušauskas galėtų užimti kietą poziciją prieš vizitą sakė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis: „Jo lūpomis galima netgi vetuoti tolimesnį svarstymą, jeigu jis neatitinka Lietuvos interesų“.
A. Anušauskas sako, kad ultimatumai – prastas būdas: „Durų trankymu rezultato nepasieksi. Reikia kalbėtis, tartis ir aš manau, kad kalba buvo adekvati santykiams tarp mūsų pagrindinių sąjungininkų, kontributorių ir mūsų“.
Vokietija pažadėjo brigadą karių, bet jų Lietuvoje nebus bent penkerius metus. Anot vokiečių, Lietuvoje trūksta poligonų.
„Pirmiausia svarbu yra saugumas. Taip, mes atsiliekame su infrastruktūra. Bet tai nereiškia, kad mes negalime jos labai greitai parengti“, – įsitikinęs A. Ažubalis.
Anot jo, NATO ir dabar numačiusi atvykti, kai reikės: „Pagalba ateis tada, kada jos prireiks. Tai apie ką mes kalbame?“
Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pastebėjo: „Lietuvai čia yra labai rimtas etapas ir kalbėti apie tai, kad kažkur bus kažkokia mistinė brigada reikėjo užvakar“.
NATO lyderiai sako: sprendimai bus istoriniai.
„Per dvi itin produktyvias dienas ministrų diskusijos padėjo pagrindą svarbiems sprendimams per NATO viršūnių susitikimą Madride vėliau šį mėnesį“, – kalbėjo JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
o NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pastebėjo: „Rusijos agresija keičia taisykles. NATO turi išlaikyti patikimą atgrasymą ir stiprią gynybą. Tai reikš daugiau kovinių dalinių rytinėse šalyse, daugiau oro, jūrų ir kibernetinės gynybos, daugiau išankstinio įrangos ir ginklų dislokavimo“.
Išankstinis dislokavimas – kad NATO atvežtų daugiau ginklų ir amunicijos atsargų.
„Vėlgi visi velniai – detalėse. Klausimas: išankstinis dislokavimas – kiek? Kiek bus siūloma? 500-ams? 1000-iui? Štai kur klausimas“, – atkreipė dėmesį A. Ažubalis.
„Vokietija blaškosi, mėtosi, Stoltenbergas irgi blaškosi, mėtosi“, – mano A. Valionis.
Po dviejų savaičių Madride Lietuvos pozicijas gins prezidentas.
„Reikia greitai taisyti klaidas, jeigu taip iš tikrųjų yra. Labai ryžtinga turi būti diskusija, kas mes esame NATO. Ar vėl, atleiskite, kad taip pasakysiu, „voliojame durnių“ teikdami pažadus ir jų atsisakydami, ką mes matome Vokietijos veiksmuose Ukrainos atžvilgiu?“ – sakė buvęs ministras.
Šią savaitę Vilniuje vieši Jungtinių Valstijų Nacionalinės gvardijos vadas. Nacionalinė gvardija – tai beveik pusė milijono karių.
„Nuo Rusijos neišprovokuotos invazijos į Ukrainą pradžios Nacionalinė gvardija stiprina darbą su Europos šalimis ir mes tęsime. Negalime nuspėti, kur bus nauji konfliktai, bet turime užtikrinti: mūsų gvardija ir mūsų partneriai yra pasirengę kovoti ir laimėti“, – komentavo JAV Nacionalinės gvardijos vadas Danielis Robertas Hokansonas.
Amerikiečių Nacionalinė gvardija jau tris dešimtmečius investuoja į Lietuvos poliglonų plėtrą.
Kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sakė: „Aptarėme bendradarbiavimo su Nacionaline gvardija klausimus, darbinius projektus ir galimus ateities planus“.
Tie planai – aikštelės Lietuvos perkamiems dronams. Amerikiečiai padės stiprinti kibernetinį saugumą.
Visą LNK žinių reportažą galite pamatyti čia:
Kaip anksčiau rašė naujienų agentūra BNS, siekiant įgyvendinti sąjungininkų pažadą neatiduoti nė centimetro Aljanso teritorijos, reikės „daugiau nei brigados“, todėl Lietuva turi būti pasiruošusi plėsti priimančios šalies pajėgumus, sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Faktas yra, kad, jei nė centimetro neatiduoti, reikia daugiau negu brigados. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime pasirūpinti priimančios šalies pajėgumų vystymu“, – žurnalistams penktadienį sakė generolas leitenantas.
Pasak jo, tai aktualu ir siekiant kuo greičiau pinai priimti tarptautinę NATO brigadą Lietuvoje.
Anksčiau šią savaitę krašto apsaugos ministras A. Anušauskas pareiškė, kad NATO sutaria dėl brigados dydžio sąjungininkų vieneto vystymo Lietuvai, tačiau galutinės formuluotės paaiškės per Aljanso viršūnių susitikimą Madride.
Anot ministro, dalis Berlyno vadovaujamos brigados būtų dislokuota Lietuvoje, dalis – Vokietijoje. Tačiau Vilnius sieks, kad ilgainiui brigada būtų pilnai dislokuota šalyje.
Pasak V. Rupšio, iš karto visą brigadą dislokuoti Lietuvoje apsunkina logistinės galimybės.
„Dabar svarstomi įvairūs variantai. Galiu tik paremti ministrą dėl to, kad greičiausiai bus numatyta tai, kad artimiausioje perspektyvoje pilnai brigados nebus dislokuota dėl įvairiausių priežasčių. Viena – dėl logistikos, dėl infrastruktūros“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Lietuva iki brigados dydžio vieneto prašo didinti 2017 metais dislokuotą sąjungininkų batalioną, motyvuojant išaugusia Rusijos grėsme po jos invazijos Ukrainoje.
