Antra banga prasidėjo, bet situacija dar kontroliuojama
Dar ketvirtadienį apie prasidėjusią antrą koronaviruso bangą Lietuvoje prabilo epidemiologė Rolanda Lingienė. Ministras teigė, kad taip situaciją vertinti galima.
„Manau, kad taip. Jeigu ne visos šalies mastu, tai kuriuose regionuose ir miestuose tikrai taip. Turėjome vietų, kur kurį laiką nebuvo nei vieno atvejo. Dabar ten turime tam tikrus protrūkius. Bendrai šalyje mes neturėjome nei vienos dienos vasarą, kad būtų nebuvę nei vieno atvejo, absoliutaus štilio nebuvo ir bangos nutrūkimo. Bet manau, kad tikrai galima sakyti, kad turime antrąją bangą“, – laidoje kalbėjo ministras.
A. Veryga laidoje tikino, kad situacija šalyje vis dar yra kontroliuojama.
„Kol kas, taip, nepaisant to, kad turime nemažai atvejų, absoliuti dauguma jų yra žinomi, tai yra nemaži židiniai. Gaila, bet tenka ir gydymo įstaigai ir ne vienai, tai kelia nerimą, bet stebime ir dar vieną rodiklį – stebime, kiek užsikrėtusių asmenų reikia medicininės pagalbos, kiek iš jų reikia sudėtingos pagalbos: dirbtinio plaučių ventiliavimo, deguonies terapijos. Tai tie skaičiai išlieka santykinai nedideli. Dėl to ir sakome, kad situacija yra daugiau mažiau kontroliuojama“, – dabartinę padėtį šalyje įvertino ministras A. Veryga.
Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas priminė, kad pavasarį, pirmosios koronaviruso bangos akivaizdoje, labiausiai būdavo nerimauja dėl perkraunamų gydymo įstaigų.
„Dėl to ir buvo imamasi labai griežtų priemonių“, – teigė ministras.
Jis teigė, kad galimi didesni ribojimai priklausys nuo padėties šalies gydymo įstaigose.
„Be abejo, tam tikra grėsmė vis tiek egzistuoja, kad ir kaip saugosi gydymo įstaigos, dalis asmenų ten gali ateiti, patekti, būdami besimptomiai, nieko nejausdami. Pats personalas gali užsikrėsti net ne ligoninėje. Aišku, pacientai dažnu atveju bus testuojami, tvarkos keičiasi – jie visi bus testuojami, guldant į ligoninę. Stengiamasi saugotis to scenarijaus ir daug dalykų jau yra išmoka – tos pačios infekcijų kontrolės. Bet visko būna, o jei pamatysime, kad situacija drastiškai keičiasi – daugėja tų, kuriems reikia pagalbos. Tada tų priemonių gali atsirasti daugiau“, – kalbėjo ministras.
Judėjimo ribojimų dar nereikia
Šiuo metu situacija itin prasta Raseiniuose, Radviliškyje, Šiaulių mieste. Ten fiksuojama net po kelis židinius, rajonai jau priėmė griežtus sprendimus, tad anot A. Verygos, apie lokalų karantiną kol kas galvoti nereikia.
„Nelygu, ką mes vadinsime teritoriniu karantinu, nes paskelbus karantiną, vis tiek yra nustatomos tam tikros sąlygos. Galiu tik priminti, kad šalyje vis dar esant karantinui kontrolės priemonių jau buvo likę labai nedaug pačioje pabaigoje. Tai ką dabar dar miestai, tai jie iš esmės kartoja tam tikrus karantino scenarijus, bet to nevadina karantinu. Pavyzdžiui, užsidraudžia renginius, priima sprendimus dėl nuotolinio ugdymo. Taigi, jie priima tas priemones net ir nepaskelbus lokalaus karantino“, – aiškino jis.
A. Veryga teigė, kad kol kas poreikio apriboti judėjimą tam tikruose rajonuose nėra. Jis priminė Kauno atvejį, kai skubios priemonės davė rezultatą.
„Kol kas ne, tiesiog galiu priminti, kad ir anksčiau turėjom tokių sudėtingų situacijų ir tame pačiame Kaune. Prisimename turbūt atvejį iš logistikos bendrovės, bet miestas susitvarkė, tas atvejų skaičius ten daugiau mažiau nukrito. Taigi, pritaikius priemones situaciją galima daugiau mažiau suvaldyti, bet viskas priklausys nuo to, kaip pati visuomenė reaguos į priemones ir kiek jie bus atsakingi“, – aiškino politikas.
Jis aptarė ir tai, kokių priemonių būtų imamasi, jei situacijos visgi suvaldyti nepavyktų.
„Tada jau gali būti sprendimų, kurie bus susiję su šalies lygio sprendimais – dėl renginių, viešo maitinimo įstaigų naktinio darbo. (…) Nors šiandien nematome tokios vienos srities, kurią galėtume išskirti kaip vienintelę ir ypatingai pavojingą. Šiuo metu turime protrūkių ligoninėse, ugdymo įstaigose, sporto klubuose, choruose. Bet nėra tokios vietos, kuriai reikia imtis ypatingų priemonių. Tai tokios nespecifinės priemonės – jau įvestos, tai yra kaukių dėvėjimas, atstumų laikymasis, rekomendacijos dėl nuotolinio darbo yra pateiktos. Tikėkimės, kad to reikėtų užtekti“, – sakė A. Veryga.
Ministras sakė suprantantis, kad žmonės yra stipriai atsipalaidavę. Laidos „Delfi diena“ pašnekovas teigė, kad atsipalaidavimas ir nuovargis nuo ribojimų jaučiamas ir kitose šalyse, ne tik Lietuvoje.
„Matau ir aš, kas vyksta. Bet kurios įvestos priemonės įgyvendinimas priklauso ne nuo baudų skiriamų, ne nuo policijos, o nuo pačios visuomenės. Čia nėra vien Lietuvos fenomenas, vakar kaip tik kalbėjau su Estijos sveikatos ministru telefonu, ten tos pačios nuotaikos.
Vieniems gyventojams atrodo, kad priemonės yra per griežtos, kitiems – kad per švelnios. Ir tokių rasti per vidurį, kurie sakytų, kad priemonės yra geros yra labai nedaug. Visuomenės viena dalis yra pervargusi, kita – patikėjusi sąmokslo teorijomis. Nėra labai paprasta rasti aukso vidurį“, – tikino ministras.
Žada daryti viską, kad masinio karantino nereikėtų
A. Veryga teigė, kad šiuo metu visas pasaulis apie virusą žino kur kas daugiau, tad šiuo metu nereikia taikyti tokių griežtų priemonių, kokios buvo taikomos pavasarį.
„Manau, kad dabar situacija yra kitokia, nei ji buvo per pirmąją bangą, turbūt visi prisimename tuščias gatves, baimes. Natūralu, nes mes labai daug nežinojome, dabar jo turime daugiau, atsiranda nuovargis ir prisitaikymas. (…) Mes tikrai tikime ir pasitikime priemonėmis, kurios buvo per pirmą karantiną, bet tuo pačiu metu matoma visuomenės pasikeitusias reakcijas, elgesio pokyčius ir turime tai įvertinti priemones priimdami“, – teigė ministras.
A. Veryga teigė, kad skirtingi miestai reaguoja į susidariusią situaciją.
Paprašytas užtikrinti, kad nebus antro nacionalinio karantino, A. Veryga sakė, kad tai priklauso ne tik nuo jo. Bet žadėjo kiek įmanoma lokalius sprendimus.
„Ne nuo manęs tai priklauso, tokį sprendimą gali priimti Vyriausybė, esu vienas tik iš ministrų. Tikrai negaliu nuspėti ateities, nežinau, kaip tie scenarijai dėliosis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Bet ką galiu užtikrinti, kad visomis priemonėmis stengsimės užtikrinti, kad sprendimai bus labiau preciziški ir lokalūs, kad masinio nacionalinio karantino neprireiktų“, – laidoje „Delfi diena“ sakė ministras.
Gali vėl spręsti dėl barų ir naktinių klubų darbo laiko
Vasaros pabaigoje pradėjus blogėti epidemiologinei situacijai, A. Veryga pasiūlė apriboti pasilinksminimo vietų darbo laiką. Tačiau Vyriausybė išklausiusi verslo atstovus šio pasiūlymo atsisakė.
A. Veryga teigė, kad ir toliau laisvai veikiantys klubai šiuo metu nėra vietos, kuriose virusas plinta aktyviai.
„Toks buvo Vyriausybės apsisprendimas, mūsų siūlymas buvo riboti laiką, o verslai aiškino, kad jie gali įgyvendinti priemones. Aišku, šiandien mes nematome, kad būtent ten plistų virusas, tokių duomenų neturime. (…) Mano asmenine nuomone, tai būtų ir griežčiau žiūrėti ten“, – savo poziciją ir pasiūlymus priminė ministras.
Jis teigė, kad jei situacija šalyje ir toliau blogės, šis sprendimas gali būti peržiūrimas.
Sloga jau ne simptomas?
Šią savaitę SAM slogą pašalino iš koronavirusui būdingų simptomų sąrašo. Anksčiau į ugdymo įstaigas su sloga mokiniai patekti negalėjo. Ministras šį sprendimą aiškina kaip lemtą dabartinių aplinkybių.
„Vis tik mes žiūrime į tarptautines rekomendacijas. Ir ten sloga kaip simptomas, kiek žinau, jau nebefigūruoja. Dar daugiau, supraskime, koks dabar yra metų laikas – rytą vėsiau, pabuvęs lauke vaikas tą nosį gali patraukti ir mes tokiu būdu galime sudaryti tokias aplinkybes, kad labai daug vaikų negalės patekti į ugdymo įstaigas. Na, neužtenka to, kad vaikui varva nosis. Gi yra kitos priemonės, temperatūros matavimas ar panašiai“, – priminė pašnekovas.
Jaučiant tik vieną iš galimų simptomų, A. Veryga ragino stebėti savo sveikatos būklę.
„Yra simptomų į kuriuos specialistai ragina atkreipti dėmesį – karščiavimas, su kuriuo kartu keliauja gerklės skausmas, dusulys, nepaaiškinamas nuovargis. Ką tikrai reikėtų padaryti, jei jie reiškiasi, gal gerai būtų susilaikyti nuo ėjimo į darbą, nežinant ar neatsiras naujų simptomų. Į tai reikia atkreipti dėmesį“, – sakė jis.
„Bet yra ir tokių atvejų, kad jokio simptomo nėra. Absoliučiai 100 procentų ramus negali būti. Ir nedrįsčiau labai ginčytis ar galima, ar negalima būti ramiam dėl slogos. Kiek mano žinios leidžia sakyti, tai nelaikoma specifiniu simptomu, jei tai tik sloga“, – „Delfi dienoje“ sakė pašnekovas.
„Negalime visos visuomenės testuoti“
Ministras A. Veryga laidoje aptarė ir nerimo keliančius besimtomius atvejus. Jis tikino, kad dabar įvestos priemonės yra pakankamos apsisaugotų ir nuo jų.
„Tai yra didelis iššūkis, jis gali užkrėsti kitus, platinti ligą. Aišku, tie, kurie turi simptomų, tai jie ligą platina daug intensyviau ir užsikrėsti nuo jų pavojus yra ženkliai didesnis. Na, bet nieko nepadarysi – mes negalime visos visuomenės kas kelias dienas testuoti, čia nelabai pakeisi tai. Nežino pasaulis recepto, kaip elgtis su tais besimptomiais. Todėl ir sakome, kad reikia nespecifinių priemonių: kaukių, atstumų. Ir tai saugo nuo besimptomių atvejų. O ateityje jokio kito sprendimo, tik vakcina“, – priminė ministras.
Kai kurios šalys, norėdamos aptikti ir besimptomius atvejus, keičia testavimo strategijas. A. Veryga tikino, kad Lietuva ir testus dėl koronaviruso atlieka labai aktyviai.