Iškilmingoje laidotuvių ceremonijoje dalyvavusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad šią dieną amžinybėn deramai palydėtas žmogus, kuris ne tik tikėjo Lietuvos laisve, bet ir už ją kovojo ir atidavė gyvybę.
„Šiandien mūsų valstybės istorijoje yra dar viena teisingumo diena. Teisingumo, kurio meldė pats Juozas Vitkus-Kazimieraitis. Mums šiandien didelė garbė oriai palydėti į amžinojo poilsio vietą aukščiausio rango Lietuvos karininką, pasipriešinimo Pietų Lietuvoje kovų pradininką, partizanų vadą, didvyrį Juozą Vitkų-Kazimieraitį. Nors čia teisingumas laimėjo, deja, mes vis dar meldžiame ir uoliai siekiame jo šiandieninėje Ukrainoje ir kitur“, – laidotuvių ceremonijoje sakė ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
„Partizanų kova primena, kokia didžiulė yra mūsų laisvos ir nepriklausomos valstybės kaina, taip pat įkvepia nepasiduoti, susitelkti, nebijoti už save didesnių ir tikėti kova už laisvę ir visas svarbiausias žmogiškąsias vertybes“, – pažymėjo premjerė.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pripažino, kad plk. J. Vitkaus-Kazimieraičio atminimas įkvepia.
„Žuvusiojo artimieji, politinių kalinių ir tremtinių bendruomenė, visi čia susirinkę liudija mūsų patriotizmo tvirtumą, liudija skausmą, randus ir nepaliaujamas pastangas vardan šviesios ir stiprios Lietuvos ateities“, – teigė politikas.
Pasak krašto apsaugos ministro, pulkininko budeliai negalėjo įsivaizduoti tokios ateities, kokią šiandien turime.
„Lietuva šiandien yra ne tik laisva, demokratiška, NATO ir Europos Sąjungos šeimoje esame lygiaverčiai sąjungininkai. O dešimtmečiais trintą savo istoriją prisimename drąsiau. Tai, kas buvo nutylima, slepiama, iškraipoma, juodinama, šmeižiama – šiandien yra mūsų kovos už laisvę randai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
ELTA primena, kad penktadienį Šventų Jonų bažnyčioje buvo pašarvoti prieš metus surasti Pietų Lietuvos partizanų vado pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų buvo ieškota kelis dešimtmečius. Praėjusių metų spalį jie buvo rasti Leipalingyje, buvusios MGB (KGB) būstinės kieme, kur po susišaudymo su MGB daliniu prie Leipalingio valsčiaus, jis buvo atvežtas greičiausiai jau miręs. Lapkritį palaikų autentiškumas buvo patvirtintas DNR tyrimais.
Pietų Lietuvos partizanų vadas žuvo 1946 m. liepos 2 d. susirėmime su MGB pasieniečių būriu netoli Guobinių kaimo. Po mirties J. Vitkui-Kazimieraičiui suteiktas aukščiausias kovinis žymuo – Laisvės kovotojo karžygio vardas, jis apdovanotas aukščiausiu partizaniniu apdovanojimu – I laipsnio Laisvės kovų kryžiumi.
