Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) nuodugniai tikrina kiekvieno iš čia iškaltų kovotojų biografiją – ieškoma istorinių dėmių.

„Paaiškėja, kad žmogus nužudė kažkokį partinį darbuotoją buitinėmis aplinkybėmis ir po to išėjo arba mėgino išeiti į partizanus, jam iškelta byla ir jis nuteistas. Kadangi buvo į tą situaciją pažiūrėta nelabai kritiškai, tas žmogus atsidūrė ant tos sienos – tokių ir panašių atvejų yra, yra“, – LNK žinioms paaiškino centro Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas.

Kol kas ištirtos 103 biografijos iš beveik 200. Po tyrimo bus atsakyta, kiek akmenyje iškaltų pavardžių vertos tokio atminimo. Jau dabar aišku, kad kai kurių vardų neliks.

„Kiek galėtų būti – aš manyčiau, kad keliolika žmonių, kuriuos gal reikėtų galvoti, kad pakeisti kitomis pavardėmis arba išvis išimti“, – teigė R. Narvydas.

Anksčiau skelbta, jog tyrimą planuota baigti iki praėjusių metų pabaigos, visgi darbai stojo dėl koronaviruso uždarius archyvus.

Nužudytų sovietų aukų pavardės ant buvusių KGB rūmų sienos

Istorikas, anksčiau LGGRTC dirbęs dabartinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prisimena, kad prieš iškalant pavardes ant buvusių KGB rūmų, biografijos peržiūrėtos nuodugniai.

„Tai buvo žmonės, kurie dalyvavo rezistencinėse kovose. Atidi atranka buvo padaryta, ar galėjo kokių nors klaidų įsivelti, ar atsirasti kokios papildomos informacijos – aš tikrai dabar nepasakysiu. Tik patvirtinu, kad savu laiku ta atranka buvo daroma“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Kokių pavardžių nebeliks, centras kol kas neatskleidžia, jos bus paskelbtos tik atlikus visą tyrimą. Visgi A. Anušauskas dėl nei vienos pavardės neabejoja.

„Pabrėšiu, 1944-1947 metais sušaudytų MGB asmenų – buvo peržiūra kiekvienos pavardės, biografijos, buvo tikrinama, ieškoma duomenų, kad tarp jų nebūtų tokių žmonių, kurie būtų susiję su holokausto akcijomis, būtų nacistinės valdžios koloborantai arba tiesiog okupacinės kariuomenės kariškiai“, – sakė A. Anušauskas.

Arvydas Anušauskas

„Mano uždavinys – nesugadinti to, ką nuostabaus sukūrė gamta“, – LNK teigė pavardes iškalęs menininkas Gitenis Umbrasas.

Jis dabar paskendęs kituose darbuose, tačiau jis prisimena, kad anuomet darbai vyko paskubomis.

„Terminas, kaip visada, buvo vakar. Šiaip paprastai būna padaromas vienas darbų etapas, tada kitas. O visi trys etapai vyko vienu metu – namas statomas beveik nuo kamino“, – kalbėjo menininkas.

G. Umbrasas neslėpė besijaučiantis į šalį, nors turėtų ką patarti, jeigu tikrai bus nuspręsta kai kurias pavardes naikinti.

„Jokio dialogo nevyksta, galbūt buvo karantinas, gal kokios intrigos, peripetijos – aš nežinau, niekas manęs nekvietė. Tuskulėnuose nebaigti darbai, nelabai kam įdomu, bent jau niekas nesišnekėjo su manimi. Būtų įdomu pasišnekėti apie tuos visus darbus su vadovybe“, – teigė G. Umbrasas.

Gitenis Umbrasas

Kada tyrimas bus baigtas, centro darbuotojai prognozuoti negali – prideda tik tiek, jog šiuo metu biografijas analizuoja tik vienas darbuotojas.

„Per metus po 10, 12 asmenų jis galėtų ištyrinėti. Čia užtruktų ilgai, bet jei mes turėtume galimybę įtraukti į tą darbą daugiau darbuotojų, tai tas darbas paspartėtų“, – pripažino R. Narvydas.

Ant buvusių KGB rūmų iškalta ir prieštaringai vertinamo Jono Noreikos – generolo Vėtros pavardė.