Reikėjo reaguoti greičiau
„Reikia pasakyti, kad visoje ES padėtis yra įtempta, matyt, šalys narės įveda įvairias priemones. Jau matosi tam tikra koordinacija tarp šalių, žinoma, tos priemonės jau įvedamos naudojantis PSO rekomendacijomis ir taip pat siūlomais sprendimais, neabejotinai yra daug sukauptos patirties, kuri leidžia taikyti tikslingas priemones, kad konkrečioje teritorijoje virusas būtų pažabotas, atsižvelgiant į epidemiologinius duomenis, siekiant apsaugoti ekonomiką nuo didelio suvaržymo ir galimų sunkių pasekmių.
Lietuva niekuo ypatingu neišsiskiria, gal tik kalbant apie Lietuvos pasirengimą, tokiam galimam scenarijui, ypač žinant, kad vasaros laikotarpis buvo lengvesnis, pati pradžia irgi nebuvo tokia sunki. Manau, resursai, daug tikslesnis koordinavimas, daug greitesnis ir efektyvesnis priemonių taikymas galėjo būti anksčiau pradėtas“, – sako buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Trūksta komunikacijos strategijos
Šiuo metu Lietuvoje kalbama apie dar griežtesnius karantino ribojimus. Paklausus, ar mato kokių nors skirtumų tarp nueinančios valdžios bei naujosios valdžios vizijos, kaip pažaboti koronavirusą, pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu svarbiausia didinti žmonių sąmoningumą.
„Turbūt jūs pastebite, kad stengiuosi išlikti nešališkas, nes tokia mano padėtis. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kalbant apie komunikaciją, turbūt reikia sutikti, kad tai ne vienadienis dalykas, kad komunikacija turėjo vykti visą laiką nuo pat pavasario, ypač tuo laiku, kai įsigalėjo požiūris, kad neva suvaldėme virusą.
Kitaip sakant, politinis taškų rinkimas krizės akivaizdoje nėra geriausias būdas nuraminti žmones arba juos motyvuoti.
Ir šio rudens komunikacijos strategija turėtų būti vieninga, įjungta visa visuomenė, žiniasklaida, privatus sektorius, turėtų būti aptarimas su visomis žiniasklaidos priemonėmis, kad komunikacija dengtų visą teritoriją“, – tikina pašnekovas.
Politiko nuomone, priemonės gali būti efektyvios tik tuomet, kai valdžia randa sutarimą. O šiuo metu, anot jo, svarbiausių institucijų požiūris į krizę skiriasi.
„Nėra jokios sidabrinės kulkos, kuri galėtų nugalėti šią baisią šmėklą. Nėra vieno šaulio, kuris turi vieną sidabrinę kulką ir iškart viską išsprendžia, taip nėra. Lygiai taip pat nėra tik vienos priemonės, kuri būtų šimtu procentų efektyvi, bet efektyvios priemonės yra tada, kai jos visos kartu taikomos priklausomai nuo naujų rodiklių.
Šiandien nėra naujiena, kad galime turėti karantinus, ypatingą padėtį atskirose teritorijose kartu su komunikacine strategija, kartu su partneriais, tai juk yra civilinė krizė. Tai nėra tik premjero reikalas. Dabar blogai, kai nueinantis premjeras kalba viena, būsima premjerė prašo kitko, prezidento štabas – dar kitko. Taip negali būti. Turi būti koordinuota komanda, niekas negali užsidirbti politinių taškų šios dramos akivaizdoje“, – sako V. P. Andriukaitis.
Paklausus, ką galėtų patarti būsimajam sveikatos apsaugos ministrui dabartinėje situacijoje, V.P.Andriukaitis tikino, jog pirmiausia ministras gerai turėtų išsiaiškinti turimus resursus ir realią padėtį.
„Galiu patarti viena – skubiai surinkti visas tarnybas, skubiai išsiaiškinti galimus resursus, ką ir kaip galime daryti. Čia negalima nieko daryti nepasitarus, nežinant realios sutarties“, – sako V. P. Andriukaitis.
Primename, kad Kauno apskrityje patvirtinta 13 mirties atvejų. Šiems sirgusiesiems buvo nuo 60 iki 99-erių metų.
Keturi žmonės mirė Vilniaus apskrityje. Jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų.
Po tris mirties atvejus registruota Klaipėdos ir Marijampolės apskrityse. Mirusieji buvo 60–99-erių metų amžiaus.
Po du žmones mirė Tauragės ir Telšių apskrityse. Jiems buvo nuo 70 iki 99-erių metų.
Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskrityse fiksuota po vieną mirties atvejį. Šiems žmonėms buvo nuo 60 iki 89-erių metų.
Praėjusią parą taip pat registruota 12 mirties atvejų, kai užsikrėtusieji koronavirusu mirė dėl kitų priežasčių.