A.Lydeka: LLRA kitoms tautinėms mažumoms primeta „vyresniojo brolio“ valią

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Arminas Lydeka teigia, kad Lietuvoje gyvenančios tautinės mažumos baiminasi, jog siekdama siaurų partinių interesų Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) skaldo tautines mažumas bei primeta „vyresniojo brolio“ valią kitoms tautinėms bendrijoms – rusams, ukrainiečiams, baltarusiams ir kitiems.

Tokią nuomonę politikas išdėstė Seime vykusioje konferencijoje apie tautines mažumas, kurioje aptarė svarbiausias Lietuvos tautinėms mažumoms kylančias problemas.

„Mūsų uždavinys išgirsti visas nuomones ir prieiti bendrų vardiklių. Tačiau tautinių mažumų politika niekada negali prasilenkti su lojalumu valstybei. Neleisime, kad būtų spekuliuojama tautinių mažumų klausimų siekiant siaurų partinių interesų. Vėl kalbu apie Lenkų rinkimų akciją, kuri mėgsta pasisakyti visų tautinių mažumų vardu taip sukeldama kitų tautinių mažumų sumaištį ir pasipiktinimą, kad jiems primetama „vyresnio brolio“ valia“, - konferencijoje sakė parlamentaras.

A. Lydeka priminė, kad Lietuvoje vyksta diskusija dėl specialaus tautinėms mažumoms skirto įstatymo, tačiau, jo teigimu, bendros nuomonės šiuo klausimus nėra. Anot jo, vieni mano, kad Tautinių mažumų įstatymas yra būtinas, kiti svarsto, jog jis „izoliuotų“ tautinių mažumų atstovus, treti išsako nuomonę, kad įstatymo reiktų emocine prasme, ketvirti – įstatymo norėtų, bet vėliau.

Pastarosios grupės atstovai, pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko, bijo, kad LLRA gali pakreipti įstatymą savo politinių užmojų tenkinimui, manipuliuoti viena lenkų tautinės mažumos grupe bei suskaldyti tautines mažumas į svarbias ir mažiau svarbias.

Kaip dar vieną didelę problema A. Lydeka įvardijo romų integracijos poreikį.

„Dalis romų nešneka valstybine kalba, neturi asmens tapatybę liudijančių dokumentų, yra neišsilavinę. Išgyvenama socialinė atskirtis gali turėti įtakos pasirinkimui užsiimti narkotikų gamyba ir prekyba. Deja, romo – narkotikų gamintojo ir prekeivio – stereotipas tapo gajus Lietuvos visuomenėje“, - teigė politikas.

Tačiau bendrąja prasme, anot komiteto pirmininko, tautinių mažumų padėtis Lietuvoje yra gera.

„Ar tautinės mažumos turi galimybes integruotis į pilietinės visuomenės gyvenimą ir būti pilnaverčiais darbo rinkoje, ar gali skleisti ir gauti informaciją, ar yra girdimi valstybės institucijose, ar sėkmingai dalyvauja politiniame gyvenime ir yra atstovaujami? Ar tautinių mažumų atstovai gali puoselėti savo mažumos kalbą ir kultūrą, kuri yra neatsiejama Lietuvos kultūros dalis? Ar Lietuvos teisė atitinka tarptautines žmogaus teisių normas? Vienareikšmiškai sakau, taip“, - teigė parlamentaras.

A.Lydekos turimais duomenimis, Lietuvoje gyvena 6,7 proc. lenkų tautybės žmonių, 6,3 proc. - rusų, 0,7 proc. - ukrainiečių bei tiek pat kitų tautybių asmenų.

Lietuvoje veikia 55 mokyklos lenkų mokomąja kalba, 36 – rusų kalba, 1 mokykla baltarusių kalba ir 42 mokyklos, kuriose yra klasių skirtingomis mokomosiomis kalbomis.