Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį buvo paklaustas, ar jo šalis ir toliau rems Kyjivą, nepaisant ginčo dėl grūdų.
„Mes nebesiunčiame ginklų į Ukrainą, nes šiuo metu ginkluojame Lenkiją modernesniais ginklais“, – pareiškė ministras pirmininkas.
Tiesa, Lenkijos valstybės turto ministras Jacekas Sasinas, komentuodamas ketvirtadienį ryte, neatmetė galimybės, kad, Lenkijos pozicija gali keistis, nors šiuo metu šalis netiekia ginklų Ukrainai.
„Šiuo metu yra taip, kaip sakė ministras pirmininkas, ateityje matysime“, – radijui „Radio Plus“ sakė J. Sasinas kalbėdamas apie M. Morawieckio pareiškimą.
Kasčiūnas: tikiu, kad čia laikinas sprendimas
Lenkijos sprendimas – visiškai nereikalingas, vertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Tai visiškai nereikalingas sprendimas. Aš suprantu dvišalius niuansus, yra įsiaudrinimų, ypač prieš rinkimus. Manau, palaukime rinkimų ir išsispręs tie klausimai“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo jis ir užsiminė apie Lenkijos sprendimo pasekmes.
„Lenkija visada buvo raktinė šalis, ji buvo ta, kuri užtikrino paramą logistiškai ir visaip kaip, dabar dėl kažkokio vieno ar kito netinkamai pasakyto žodžio iš kažkieno pusės įsiaudrinti nereikėtų. Reikia visada vis tiek atskirti kažkokiam lygmeny, kur tu gali politines audras kurti, kur tiesiog reikia daryti tai, ką reikia daryti.
Turim suvokti: jeigu stabdome paramą, tai signalas visiems stabdyti paramą, nors nuovargis ne pas mus, ne mūsų regione, [jis] gali būti kažkur toliau. O tokie argumentai visiems stabdyti paramą, ką tai reiškia: tai reiškia, kad Rusija Ukrainoje gali į priekį. Mes visi čia turėsime rimtų Europos saugumo problemų, netgi žiūrint pragmatiškai, o jau ką kalbėti apie ukrainiečių likimus. Aš tikiu, kad čia yra visiškai laikinas [sprendimas]“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.
Jo nuomone, nesutarimai tarp Lenkijos ir Ukrainos turėtų būti sprendžiami pirmiausia kalbantis šių šalių prezidentams.
„Aš manau tai turi būti nuoširdus abiejų pusių aukščiausių vadovų pokalbis. Aišku, ir galbūt su amerikiečių įsitraukimu, ir mūsų gali būti žodis“, – svarstė L. Kasčiūnas.
Gal ir mūsų prezidentui Gitanui Nausėdai derėtų dėti pastangas, kad nesutarimai išsispręstų?
Tokia iniciatyva, L. Kasčiūno nuomone, būtų sveikintina.
„Bet ar ji būtų lemtinga, tai atskiras klausimas, – pridūrė jis. – Mes čia parašysim savo kanalais su Ž. Pavilioniu dėl to, kas vyksta ir panašiai. Tikimės, kad tai yra laikinas politinis konjunktūros dalykas. Lenkams linkiu tęsti tai, ką jie darė, o jie darė nuostabų darbą.“
Anušauskas: su Lenkijos gynybos ministru kalbėjome apie paramą, o ne priešingai
Ketvirtadienį Seime žurnalistų kalbintas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad dar trečiadienį su Lenkijos gynybos ministru kalbėjosi apie paramą Ukrainai. Jo vertinimu ir žiniomis, Lenkija nesiruošia stabdyti ginklų tiekimo.
„Visi ką komentuoja, pareiškimą, tai ištraukta iš konteksto. O kontekste tai ne ginklų tiekimas, o kontekste yra dabartiniai mėginimai susitarti dėl grūdų rinkos, dėl vežimo per Lenkiją. Aš manau, abi šalys turi galimybes šiuo klausimu rasti reikalingus kompromisus. Aš manau, kad tą ir padarys.
Vakar buvau susitikęs su Lenkijos gynybos ministru <...>, mes kalbėjome apie paramą Ukrainai, Ramšteino formatą, vystomas koalicijas, mūsų siūlomą išminavimo koaliciją, Lenkijos pramonės potencialo išnaudojimą ir panašiai“, – dėstė A. Anušauskas.
Jis ragino palaukti, kol išsispręs klausimai, susiję su ukrainietiškų grūdų importu. Esą tada išsispręs ir kiti klausimai.
„Dėl to aš siūlau labiau atvėsti, ramiau reaguoti į debatus, kurie vyksta Lenkijoje. Lenkijos kontekstas yra rinkiminis ir mes tą puikiai suprantame“, – pažymėjo A. Anušauskas.
Ar į Lenkijos ir Ukrainos ginčus vertėtų įsikišti Lietuvai?
„Lenkija yra Lietuvos strateginis partneris, mes kalbame įvairiais klausimais. Bet dar kartą pabrėžiu: vakar su gynybos ministru kaip tik mes kalbėjome apie paramą Ukrainai, o ne priešingai“, – atsakė krašto apsaugos ministras.
Pavilionis: linkime lenkams išmokti daryti kompromisus
Žurnalistų kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis teigė, jog išvadų apie Lenkijos sprendimus daryti bent kol kas nereikėtų.
„Tikrai labai tikiuosi, kad mes net ir prieš rinkimus išlaikysime tą strateginę liniją“, – reiškė viltį politikas.
Pasak jo, itin svarbu, kad Vakarai strategiškai dirbtų dėl Ukrainos pergalės ir Rusijos pralaimėjimo.
„Jeigu mes visi žiūrėsime tik savo interesų, Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą. Supraskime tai, supraskime, kad siekiame bendro gėrio, siekiame istorinio sprendimo, jog Ukraina įstotų, ir išmokime daryti kompromisus tarp savo ir ukrainiečių interesų. Išmokime jų ieškoti, nes tik taip Ukraina gali tapti Europos Sąjungos nare. Ir to labai linkime broliams lenkams“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
Paklaustas, kiek, jo nuomone, prie Lenkijos politikų retorikos prisideda tai, kad artėja rinkimai, Seimo narys atsakė trumpai: „Čia dėl to viskas ir vyksta.“
Čmilytė-Nielsen: iš to laimi tik Rusija
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vertinimu, iš Lenkijos pareiškimų apie stabdomą paramą ginkluote išlošia tik Rusija. Politikė reiškė viltį, kad situacija išsispręs.
„Nuo tokių pareiškimų laimi tik viena pusė, laimi brutalų karą prieš Ukrainą kovojanti Rusija, žinoma, apmaudu. Aš viliuosi, kad bus rasta jėgų visoms pusėms nusiraminti, rasti diplomatinių sprendimų, ir ši situacija išsispręs“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Nausėda: reikia rasti sprendimus
Atsakydama į klausimus, prezidentūra Delfi informavo, kad Niujorke prezidentas buvo susitikęs su Ukrainos ir Lenkijos valstybių vadovais ir išsakė šią poziciją: „Dėl bendro, svarbiausio, tikslo – Europos gynimo nuo agresyvios ekspansinės Rusijos politikos – nesutarimai tarp Ukrainos ir Lenkijos turėtų būti išspręsti maksimaliai greitai“.
Pasak prezidento, Lenkijos vieta paramos teikime yra išskirtinė, o sprendimai turi būti rasti, nes toliau gilinti krizę būtų neatsakinga. Šiuo atveju esą kalbame ne apie atskirų šalių, o viso regiono ir net žemyno saugumą.
„Kaip rodo istorija, tik bendromis pastangomis, palaikydami ir padedami vienas kitam galime atremti išorinės grėsmės pavojų. Tuo tarpu vieši nesutarimai, kokios priežastys juos bekeltų, ne tik pakerta vienybę, bet ir padeda priešo propagandai“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Pasak prezidentūros, G. Nausėda kalbėjosi su Ukrainos ir Lenkijos prezidentais dėl grūdų vežimo procedūrų per Lenkiją lengvinimo ir tranzito per Lietuvą didinimo, taip sumažinant spaudimą.
Žadama, kad artimiausiu metu prezidentas tęs pokalbius tiek su Ukraina, tiek su Lenkija.
M. Morawieckis apie stabdomą paramą Ukrainai pareiškė didėjant Lenkijos ir Ukrainos ginčui grūdų klausimu.
Lenkija yra pratęsusi ribojimus ukrainietiškos žemės ūkio produkcijos importui nepaisant to, jog Europos Sąjungos įvesti draudimai baigė galioti.
Trečiadienį Lenkija išsikvietė Ukrainos ambasadorių, kad pareikštų protestą dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pasisakymų Jungtinėse Tautose: Ukrainos vadovas sakė, kad kai kurios šalys tik apsimeta remiančios jo šalį.
