„Aš labai nenorėčiau komentuoti, nes ir aš stačiau namą, aš nebuvau rangovas ar subrangovas, nebuvau darbų vykdytojas, todėl, aš manau, gerbiamas ministras J. Bernatonis yra teisingumo ministras ir sugebės aiškiai ir raiškiai paaiškinti ir pateikti dokumentus. Niekad nesidomėjau svetimu turtu – ar tai būtų mūsų partijos bičiuliai, ar tai būtų kiti Seimo nariai. Tam yra mūsų mokesčių mokėtojų išlaikomos struktūros – tegul išsiaiškina. Jeigu yra kažkokių pažeidimų, yra vienas dalykas. Jeigu tai yra sliekų ieškojimas ant asfalto, kaip liaudis sako, priešrinkiminis, tai yra kitas elementas“, – trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė parlamentaras.
A. Sysas taip pat neslėpė, kad paskutiniu metu socialdemokratus krečiantys skandalai turės įtakos partijai prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus.
LNK žinios paskelbė apie tai, kad J. Bernatoniui 2001-2003 metais vadovaujant Vidaus reikalų ministerijai, statybų bendrovė „Garantas“, kuriai vadovavo verslininkas Petras Vasiliauskas, ne tik laimėjo kelis pelningus valstybinius konkursus, bet ir vienas šios bendrovės darbuotojų prižiūrėjo jo asmeninio namo statybas.
Dėl neskaidrių ministro namo statybų kai kurie Seimo nariai pareikalavo tyrimo. Jie kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši atidžiai patikrintų, ar buvo viešųjų pirkimų pažeidimai, kai J. Bernatonis ėjo vidaus reikalų ministro pareigas.
Premjeras mano, kad teisingumo ministras viską paaiškins ir abejones išsklaidys.
KT sprendimą reiktų vykdyti visiems, o ne tik K. Brazauskienei
.
A. Sysas radijo laidoje pasisakė ir apie prezidento Algirdo Mykolo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės, po vyro mirties gyvenančios rezidencijoje Turniškėse, nenorą palikti šį būstą. Jissiūlo laikytis Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kad privilegijos nepaveldimos.
Be to, pasak A. Syso, iki KT sprendimo vykdymo K. Brazauskienei reiktų sumokėti pagal įstatymą priklausančią rentą. Tokiu atveju esą Lietuva atrodytų kaip teisinė valstybė.
„Dabar mes vienam norime taikyti tam tikras nuostatas, o kitiems nenorime“, – teigė parlamentaras.
ELTA primena, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat yra pareiškusi, kad Lietuva turėtų atsisakyti „nomenklatūrinių privilegijų“ prezidentų šeimos nariams, ir pabrėžusi, kad esanti apsisprendusi nelikti gyventi Turniškėse pasibaigus jos kadencijai.
Pirmadienį baigė galioti sutartis, kuri buvusio Prezidento A. M. Brazausko našlei K. Brazauskienei suteikė teisę gyventi rezidencijoje Turniškėse.
Artimiausiu metu ketinama apsispręsta, ar dėl panaudos sutarties sąlygų nevykdymo bus kreipiamasi į teismą. Vyriausybė jau yra netenkinusi K. Brazauskienės prašymo pratęsti panaudos sutartį 10 metų arba, negalint to padaryti, suteikti „analogiškos kokybės ir tų pačių parametrų patalpas“.
K. Brazauskienei Vyriausybė leido gyventi Turniškėse 2010 m.
KT yra pasisakęs dėl prezidento našlės rentos. Savo ruožtu Seimas yra atmetęs siūlymą iš Prezidento įstatymo braukti nuostatą, kuri mirusio prezidento sutuoktiniui garantuoja rezidenciją.
Generalinio prokuroro skyrimo tvarka ydinga
Radijo laidoje buvo kalbama ir apie Generalinio prokuroro skyrimo peripetijas. A. Sysas tinkama vadina partijos kolegos Juliaus Sabatausko kandidatūrą į generalinius prokurorus, tačiau kritikuoja generalinio prokuroro skyrimo tvarką. Pasak jo, generalinio prokuroro kandidatūrą Seimui turėtų teikti Vyriausybė, o tvirtinti Prezidentė.
„O kodėl ne? Aš manau, jis turi teisinį išsilavinimą, turi didelę patirtį Seime, jis ne pirmą kadenciją vadovauja Teisės ir teisėtvarkos komitetui, gerai išmano šitą sritį, žmogus iš šalies“, – klausiamas, kaip vertina „tvarkiečių“ siūlymą į generalinius prokuroras skirti J. Sabatauską, interviu „Žinių radijui“ sakė A. Sysas.
Tačiau politikas sukritikavo generalinio prokuroro teikimo procedūrą ir ją pavadino „visiškai nevykusia“.
„Sugalvojo viena ar kita partija. Tai mes tokiais būdais galime ir patį geriausią kandidatą nuskandinti diskusijose“, – teigė A. Sysas.
Jis teigė visiškai sutinkąs su J. Sabatausku, kuris sako, kad ydinga generalinio prokuroro skyrimo tvarka. Pasak socialdemokrato, šį pareigūną turėtų teikti Vyriausybė.
„Yra skirtingos valdžios šakos ir jos visos turi dalyvauti, o ne taip, kad Prezidentė pati teikia ir pati tvirtina. Tai turėtų teikti, ko gero, Vyriausybė, Seimas išklausyti, pritarti ar nepritarti, o tvirtinti Prezidentė. Tada visos valdžios grandys dalyvauja. Šiuo atveju Prezidentė ateina ir pasako: „arba šitą, arba iš viso neteiksiu“. Toks dalykas nelabai tinkantis mūsų demokratinėje visuomenėje“, – kalbėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad partijos Tvarka ir teisingumas prezidiumas nutarė siūlyti valdančiosios koalicijos politinei tarybai artimiausiame posėdyje svarstyti generalinio prokuroro skyrimo klausimą, rekomenduojant Respublikos Prezidentei teikti parlamentui teisininko, dabartinio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko J. Sabatausko kandidatūrą į šalies generalinius prokurorus.
Tačiau šalies vadovė generalinį prokurorą skirs vadovaudamasi Konstitucija, o ne siūlomomis iniciatyvomis, pabrėžė Prezidentūra.
Generalinio prokuroro kandidatūras patvirtinti Seimui teikianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad balsuodami slaptai Seimo nariai elgiasi neskaidriai ir galimai keičia savo viešai išsakytą nuomonę. Šalies vadovė taip pat yra užsiminusi apie „tam tikrų interesų grupių“ įtaką Seimo nariams balsuojant dėl generalinio prokuroro.
Seimas jau du kartus atmetė Prezidentės pasiūlytus kandidatus į generalinius prokurorus: birželį – Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio, rugsėjį – Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjos Editos Dambrauskienės. Pasak D. Grybauskaitės, naują kandidatą Seimui ji gali pasiūlyti jau po 2016 m. parlamento rinkimų.