Tuo tikslu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas įregistravo Nacionalinio saugumo pagrindų, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos, Karo prievolės įstatymų pataisas. Kaip jis sakė naujienų agentūrai ELTA, įstatymų pataisos turėtų būti priimtos dar šioje pavasario Seimo sesijoje.
„Atsižvelgiant į esamą geopolitinę situaciją bei grėsmių valstybės saugumui analizę, Lietuvos Respublikai yra būtina ne vien profesinės ir savanoriškos, tačiau ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pagrindu komplektuojama kariuomenė“, – mano A. Paulauskas.
Pagal siūlomus projektus, „kariuomenės vienetai komplektuojami profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariais. Parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičius ir kartotinis jų rengimas turi atitikti valstybės gynybinius poreikius“.
Atsižvelgiant į Valstybės gynimo tarybos reikšmingumą ir kompetenciją, siūloma įstatyme nustatyti, kad Seimas įstatymų leidyboje nacionalinio saugumo klausimais, be kita ko, atsižvelgia į Valstybės gynimo tarybos nutarimus ir šalia kitų įstatymu reglamentuojamų karių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustato ir parengtojo rezervo karių skaičių.
„Tokiu būdu Valstybės gynimo tarybos nutarimai pasitarnautų kaip tiesioginis šaltinis, padedantis efektyviai įgyvendinti parengtojo kariuomenės personalo rezervo skaičiaus optimalaus koreliavimo su valstybės gynybiniais poreikiais sąlygą“, – sako A. Paulauskas.
Jo teigimu, pritarus teikiamam projektui dėl mišrios kariuomenės (komplektuojamos iš profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių) modelio, Karo prievolės įstatyme numatyti baziniai kariniai mokymai kaip alternatyva nuolatinei privalomajai pradinei karo tarnybai praranda aktualumą. Todėl siūloma pakeisti ar pripažinti netekusiais galios atitinkamas Karo prievolės, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymų nuostatas.
Anot A. Paulausko, esama geopolitinė situacija ir grėsmių nacionaliniam saugumui analizė skatina ieškoti efektyvesnių ir labiau pritaikytų šiandienos poreikiams kariuomenės formavimo ir gynybinių pajėgumų sutelkimo bei išlaikymo metodų.
„Įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas karo tarnybos teisinius santykius, privalo paisyti konstitucinių nuostatų ir principų, įpareigojančių užtikrinti tinkamą krašto apsaugą. Todėl toks teisinis reguliavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui. Įstatymų leidėjas privalo įvertinti galimas grėsmes valstybės saugumui, ilgalaikius politinius procesus, valstybės dalyvavimą valstybių tarpusavio pagalbos organizacijose, valstybės tarptautinius įsipareigojimus saugumo užtikrinimo, taikos palaikymo misijose ir kt. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijai neprieštarautų tik toks krašto apsaugos sistemos, taigi ir karo tarnybos, teisinis reguliavimas, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui ir užtikrintų valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, taip pat ir tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo“, – sako NSGK pirmininkas A. Paulauskas.
Jo teigimu, Lietuvos Respublika, siekdama apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes – valstybės nepriklausomybę, teritorijos neliečiamybę, konstitucinę santvarką, privalo karo tarnybą organizuoti taip, kad valstybė turėtų gerai parengtų, reguliarių, pasirengusių operatyviai reaguoti į grėsmes valstybės saugumui karo tarnybos pagrindu sudarytų junginių. Be to, įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos piliečius tinkamai parengti mobilizacijai.
Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme numatyta, kad tvirtindamas principinės kariuomenės ribinius skaičius Seimas nurodo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo būdą. Vienu metu negali būti organizuojama nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba ir baziniai kariniai mokymai.