Šeštadienį ministras jis lankėsi Kaune vykstančioje konferencijoje „Didžioji ambicija: kurti ateities Lietuvą", po kurios atsakė į kelis papildomus žurnalistų klausimus.

„Iš pradžių buvo žadėta, kad bus pateiktos net šešios kandidatūros. Aišku, tada būtų buvę daug lengviau ir greičiau priimti sprendimus“, – šeštadienį žurnalistams Kaune sakė A.Butkevičius.

Į vidaus reikalų ministro pareigas „Tvarka ir teisingumas“ pateikė P. Gylio kandidatūrą. „Drąsos kelio“ partija, pagal kurios sąrašą P. Gylys išrinktas į Seimą, įkurta po vadinamojo pedofilijos skandalo Garliavoje. „Tvarkiečių“ siūlomas kandidatas į vidaus reikalų ministrus P.Gylys ne kartą aštriai kritikavo teisėsaugos veiksmus šioje byloje.

P. Gylio kandidatūros teikimą į vidaus reikalų ministerijos vadovus dabartinis ministras Saulius Skvernelis pavadino spjūviu į veidą teisėsaugai ir visuomenei.

Apsispręs sulaukęs informacijos iš teisėsaugos institucijų

Ministras pirmininkas, paklaustas, kaip vertina P. Gylio požiūrį ir pasisakymus apie teisėsaugą teigė, kad „visų politikų pasisakymus teisėsaugos institucijų atžvilgiu vertinu neigiamai, jeigu tam nėra faktų, kurie įrodytų, kad teisėsaugos institucijos yra padarę tam tikras klaidas“.

Dėl vidaus reikalų ministro A. Butkevičius žada apsispręsti gavęs informaciją iš teisėsaugos institucijų. P. Gylio kandidatūrą socialdemokratai žada svarstyti partijos valdybos posėdyje.

P. Gylio kandidatūrą penktadienį premjerui pateikė valdančiosios „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Rolandas Paksas. P.Gylys siūlomas vietoje S.Skvernelio, kurį jį delegavusi partija „Tvarka ir teisingumas“ atšaukia iš ministro posto, nes šis oficialiai pasiskelbė Seimo rinkimuose kandidatuosiantis su kita politine jėga.

A. Butkevičius: valstybėje svarbu sukurti palankų psichologinį klimatą

Savo ruožtu savo kalboje konferencijoje ministras pirmininkas pabrėžė, kad nepaisant kylančios ekonomikos, žmonių savijauta negerėja. Savo kalboje jis tikino, kad svarbiausias šalies gerovės rodiklis yra ne tik ekonominė gerovė, bet ir teigiamas psichologinis klimatas.

„Pinigais labai lengva manipuliuoti ir apgaudinėti – štai BVP kyla, o gyventi geriau kažkodėl nepradedame. Bet žmonių savijauta manipuliuoti neįmanoma“, – sako A. Butkevičius, pabrėždamas, kad jo vadovaujami socialdemokratai mato aiškias politikos kryptis, kurios grįstų kelią ambicingai gerovės Lietuvos ateičiai užtikrinti.

Premjeras įsitikinęs, kad, norint siekti šviesesnės ateities Lietuvoje, būtina: sukurti valstybėje palankų psichologinį klimatą, stiprinti vidurinįjį visuomenės sluoksnį, spręsti demografinius iššūkius ir skatinti aktyvios bei kūrybingos visuomenės raidą.

Pasak A. Butkevičiaus, šiandien susidaro klaidingas įspūdis, kad pagrindiniai valstybės siekiai yra vien tik užtikrinti įvairius minimumus – algas, pašalpas, pensijas. Ministro Pirmininko nuomone, ateities Lietuva neturi būti vien tik „minimumų" bendruomene, ji turi siekti daugiau. Anot jo, mūsų šalis jau yra pakankamai pajėgi kurti ir auginti stiprų vidurinįjį sluoksnį – ateities Lietuvos visuomenės pagrindą.

Anot Premjero, sociologų tyrimai rodo, kad kylant šalies ekonomikai nesikeičia arba labai mažai keičiasi prastas visuomenės psichologinis klimatas.

„Ambicija yra tokia: ekonomizuotą požiūrį į gyvenimą reikia pakeisti visuomenės savijautos matais. Žmonės Lietuvoje nebeturėtų kankintis ir sukti galvos dėl darbo, uždarbio, socialinės apsaugos ar paminti savąjį orumą“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis.

Pasak jo, tai neturėtų būti kokia nors tolima vizija, o labai kryptingas tikslas.

A. Butkevičiaus įsitikinimu, viena iš politikos krypčių turi būti kūrybinės asmenybės pergalė prieš rutiną.

„Proveržiui privalome sukurti tokią valstybę, kurioje būtų suteikta galimybė įgyvendinti naujas idėjas - verslo, mokslo, meno ar kosminių technologijų. Žmonės turi tikėti, kad čia, Lietuvoje, jie turi galimybę, o valstybė privalo parodyti, kad tiki savo žmonėmis, rūpinasi jais ir pasirengusi pasinaudoti jų siūlomu potencialu“, – teigė Lietuvos Ministras Pirmininkas, pridūręs, kad sėkmės istorijų galime pasimokyti iš Skandinavijos ar kitų valstybių Vakarų Europoje.