Be to, priduria jis, nemažai pokyčių įvyko ir partijų lentelėje. „Socialdemokratų partijos reitingai truputį sumažėjo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – nustojo didėti, [...] Tėvynės sąjungos – šiek tiek paaugo“, – vardija sociologas.
– Kaip šiandien atrodo politinių partijų lentelė? Kurių partijų kandidatai patektų į Seimą, jei rinkimai vyktų artimiausiu metu?
– Yra dvi grupės – stipresnių partijų grupė ir tų, kurių reitingai mažesni. Socialdemokratų partija pasitiki maždaug 14 proc. visų gyventojų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – apie 12 proc. ir Tėvynės sąjunga – apie 11 proc.
40 proc. gyventojų neturi nuomonės ir nežino, už ką balsuotų, tad, jei skaičiuotume nuo turinčių nuomonę, skaičiai būtų gerokai didesni: už socialdemokratus balsuotų 23 proc., už Valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 19 proc., už Tėvynės sąjunga – 17 proc. Reikia pasakyti, kad per mėnesį partijų reitinguose įvyko gana nemažų pokyčių.
– Kokie tie pokyčiai?
– Socialdemokratų partijos reitingai truputį sumažėjo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – nustojo didėti, augimas stabilizavosi, Tėvynės sąjungos – šiek tiek paaugo. Šios trys partijos tapo gana artimos, galbūt Liberalų sąjūdžio sąskaita. Žinoma, daug kas priklausys nuo partijų elektoratų aktyvumo. Mažesnių reitingų grupėje taip pat yra vienas įdomus pokytis.
– Kokia yra mažųjų reitingų grupė ir koks tas pokytis?
– Įdomiausia Liberalų sąjūdžio situacija. Po įvykių pastaraisiais mėnesiais šios partijos reitingas krito tiesiog dramatiškai, nors šiuo metu jau šiek tiek atsigavo, tik ne iki buvusio lygio. Šiuo metu Liberalų sąjūdis turi 6 proc. vertinimų nuo visų gyventojų, o, skaičiuojant nuo atėjusių į rinkimus, tai – 9–10 proc. Tai ne tiek ir mažai, tačiau Darbo partija turi šiek tiek daugiau (7 proc.). Partija „Tvarka ir teisingumas“ – taip pat mažiau (5,5 proc.). Taigi pokyčiai tokie: socialdemokratų reitingai kiek sumažėjo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – stabilizavosi, Tėvynės sąjunga turi tam tikrą prieaugį.
Beje, jau antrą mėnesį jaunimas yra linkęs balsuoti už Tėvynės sąjungą. Daugelį metų buvo taip, kad partijos atžvilgiu aktyviausi buvo tik vyresni žmonės. Dabar veikiausiai jaunimas, palaikęs Liberalų sąjūdį, pasirinko Tėvynės sąjungą.
– Kaip šiandien atrodo pasitikėjimo šalies politikais lentelė?
– Pastaraisiais metais įdomiausia buvo stebėti Dalios Grybauskaitės reitingą – ar ji pirma, ar dalinasi tą vietą su ministru pirmininku. Šiuo metu ji tvirtai užima pirmąją vietą pagal įvairius rodiklius. Ją palankiai vertina apie 60 proc. gyventojų ir, palyginti su birželiu, toks vertinimas paaugo. Žiūrint į teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą ir atvirą klausimą apie tai, kas geriausiai atstovauja, ji taip pat be konkurencijos pirma.
Pagal palankius vertinimus antras yra A. Butkevičius, turintis 40 proc. Bet jis turi ir nemažai neigiamų vertinimų – 36 proc. Pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą jis būtų nebe antras, o dešimtas. A. Butkevičiaus rezultatas dabar yra žemiausias per laikotarpį po rinkimų nuo 2012 m. iki dabar.
– O kaip kiti politikai?
– Trečias yra Ramūnas Karbauskis – jį palankiai vertina beveik 40 proc. Tačiau pagal teigiamų ir neigiamų vertinimų balansą jis – antroje vietoje, atvirame klausime – trečioje. Tad šie trys politikai – D. Grybauskaitė, A. Butkevičius, R. Karbauskis – šiuo metu yra patys populiariausi.
Į sąrašą yra įtraukta ir politikė Rasa Budbergytė. Kol kas dar nedaug žmonių turi nuomonę apie ją pačią ar jos darbą, tačiau 14 proc. ją vertina palankiai. Nepalankiai – 12 proc., o dauguma į šį klausimą atsakyti negalėjo.
– Kaip apklausų dalyviai vertina valdžios institucijų darbą?
– Sensacijų ir didesnių įdomybių nėra. Pagal palankius vertinimus ugniagesiai gelbėtojai visada arti 100 proc., antroje vietoje – policija. Toliau eina Lietuvos kariuomenė ir Bažnyčia. Toks išsidėstymas būdavo ir anksčiau. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad iš daugelio institucijų, paminėtų sąraše, neigiamai vertinamos arba tos, kuriomis nelabai pasitikima, yra trys. Tai – partijos, Seimas ir Vyriausybė. Visos kitos yra vertinamos palankiai, tarp jų ir teismai, prokuratūra.
– Kas jus, kaip sociologą, nustebino, į ką atkreiptumėte dėmesį?
– Susiformavo startinės pozicijos prieš rinkimus. Yra stipresnių partijų grupė ir tos, kurioms reikia pasistengti. Politinėje scenoje įvyko pokyčių, kurių beveik nebuvo trejus metus ir šiuo metu tai – esminiai pokyčiai. Ir čia galima įžvelgti galimas koalicijas.
Apklausa atliekama dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu.