„Vieno ir dviejų centų monetų jau praktiškai nebekalame, tik į kolekcininkų rinkinius kalam, kur bankas daro. Bet šiaip jau apyvartai nebeduodam ir, jei atkreiptumėte dėmesį, Lietuvoje daugiausia yra airiškų, – apie vieno ir dviejų centų monetas kalbėjo D. Sirgedas. – Bankai pagal nominalą keičiasi. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas turi pagal paskaičiavimus per daug kokio nors nominalo monetų, o airiai turi kitų, tai visi bankai susitikrina savo likučius ir tada apsikeičia pagal poreikį.“
Monetos, kaip ir popierinės kupiūros, gali būti padirbinėjamos. Tiesa, menkai susipažinusiam su pinigų kalimu, sunku tai pastebėti. „Moneta turi savus saugumo reikalavimus, turi kokybinius reikalavimus. Nėra taip, kad moneta – paprastas metaliuko gabalas, – laidai „Ar galiu užeiti?“, kurią kiekvieną trečiadienį galite stebėti Delfi portale bei TV, kalbėjo D. Sirgedas. – Jei yra banknotai su vandens ženklais, tai monetoje, jos dizaine, irgi yra užsiūti šitie dalykai. Kuo vertingesnė moneta, tuo daugiau šitų ženklų yra.“ Jo teigimu, monetą patikrinti sunkiau ir dėl to, kad vienu metu sunku matyti abi jos puses – ir aversą, ir reversą.
