Tokį sprendimą paskelbė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), palikęs galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą, kuriuo I. Barysui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus sportui.
„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti duomenys apie pareiškėją patvirtina, kad pareiškėjas kol kas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui“, – pažymėjo teisėjo Laimučio Alechnavičiaus pirmininkaujama kolegija.
Taip teismas paliko galioti policijos priimtą sprendimą, kuriuo žinomam sportininkui buvo atsisakyta išduoti leidimą nešiotis ginklą. Šis teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Policijos pareigūnai I. Barysui atsisakė išduoti leidimą laikyti ginklą dėl šio praeities nuodėmių – buvo nustatyta, kad jis 2010-2020 m. net 18 kartų buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat kartą jam buvo skirta administracinė nuobauda už šlapinimąsi viešoje vietoje.
Be to, kaip nurodė policijos pareigūnai, vyras ne kartą į teisėsaugos akiratį buvo pakliuvęs ir dėl kitų įvykių – kartą jis buvo pristatytas į policiją, kai buvo gauta informacija, kad Kaune jaunuoliai prie perėjos pro automobilio langą buvo nukreipę daiktą panašų į ginklą. Tiesa, dėl to ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo, o I. Barysui buvo taikyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimą.
Kitą kartą I. Barysas buvo pristatytas į Palangos policijos komisariatą kartu su kitais keturiais asmenimis, nes buvo įtariamas dėl narkotinių medžiagų vartojimo ar turėjimo savo reikmėms. Bet informacija nepasitvirtino – kovotojui administracinė ar baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikyta.
„I. Barysas nenori laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, teisės normų reikalavimų, nustatytos tvarkos ir tai jį charakterizuoja kaip asmenį, galintį kelti ir keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui“, – nutarime pabrėžė Kauno policijos Viešosios tvarkos valdybos pareigūnai.
Su tokiu policijos sprendimu nesutikęs sportininkas kreipėsi į teismą – nurodė, kad pareigūnų sprendimas visiškai nemotyvuotas, iš jo nėra aišku, kaip atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto praeityje taikymas, praeityje vykę administracinių nuobaudų skyrimai ar tiesiog keletą kartų praeityje perteklinis asmens pristatymas į policijos komisariatą lemia teisinio pagrindo taikymą.
Sportininkas taip pat pabrėžė, kad policijos pareigūnai nerinko ir nevertino jo gyvenimą bei asmenybę apibūdinančių duomenų, o jie esą yra labai svarbūs – I. Barysas nurodė, kad kaip sportininkas aktyviai dalyvauja tarptautinėse varžybose ir čempionatuose, atstovaudamas Lietuvai garsina šalies vardą.
Jis taip pat akcentavo, kad sportinėje veikloje dalyvauja ne vien kaip atletas, bet ir treneris, yra išugdęs ne vieną perspektyvų sportininką.
„Esu apibūdinamas kaip pareiginga, disciplinuota, energinga bei plačios pasaulėžiūros asmenybė“, – teismui nurodė MMA kovotojas I. Barysas.
Jis taip pat stebėjosi, kad policijos pareigūnai jam prikaišioja senas nuodėmes, kai jis buvo padaręs administracinių pažeidimų bei buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.
„Policija pažeidė mano teisę būti laikomam reabilituotu, o priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą yra ne tik neproporcingas, bet ir priimtas jau pasibaigus visiems įpareigojimams bei suėjus visiems senaties terminams“, – teismui nurodė kovotojas.
Šis pirmosios instancijos teismo priimas sprendimas neįsiteisėjo – jį LVAT apskundę policijos pareigūnai pabrėžė, kad I. Baryso padaryti teisės pažeidimai viešajai tvarkai, nustatyto greičio viršijimai, vairavimas transporto priemonės, kai teisė vairuoti atimta, vairuojant transporto priemonę lenkimas vietose, kur tai daryti draudžiama, naudojimasis rankomis mobiliojo ryšio priemone, vairuojant yra sietini su pavojumi viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei.
Pasak policijos atstovų, atsižvelgiant į policijos registruose fiksuotus duomenis, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog I. Barysas „tikrai nekeltų grėsmės ateityje, turėdamas ginklą“.
„I. Baryso interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu, kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių“, – nurodė policijos atstovai.
LVAT palaikė Kauno policijos pareigūnų poziciją: „Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką.“
Teisėjų teigimu, policijos priimtas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui, be to, pagrįstai buvo įvertintas I. Baryso elgesys praeityje.
„Pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų sistemiškumas (atsižvelgiant į jų padarymo laiką) nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką, nustatyti duomenys neleidžia abejoti nei pažeidimų aktualumu, nei jų reikšmingumu „kokybiniu“ aspektu“, – pabrėžė teismas.
Pasak teismo, aplinkybė, kad I. Barysas yra teigiamai charakterizuojamas, nekeičia nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo: „Įstatyme išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu.“
