Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl sausį paskelbto Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžio antradienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.
Į teismą susirinko apie dešimt A. Paleckį palaikančių vyresnio amžiaus žmonių, be to, prie teismo trys moterys surengė nedidelį piketą. „Šalin rankas nuo Paleckio“, „Nuomonės laisvei – TAIP!”, „Teisėjus – rinkti tiesiogiai!” – buvo rašoma moterų plakatuose.
Be to, stebėti proceso atvyko ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) Vilniaus apskrities skyriaus (VAS) nariai - savanoriai kūrėjai.
Tuo tarpu pats A. Paleckis į teismo posėdį neatvyko.
„Šaukimas jam yra išsiųstas, jis apie posėdžio laiką žinojo, teisme yra susipažinęs su bylos medžiagą“, – sakė teisėjų kolegijai pirmininkaujanti teisėja Regina Pocienė.
„Jis žinojo, bet dėl tam tikros visuomeninės veiklos posėdyje negalėjo dalyvauti – jo žodžiais, šaukime į teismą yra nurodyta, kad jo dalyvavimas nėra būtinas, todėl jis neatvyko į posėdį“, – aiškino A. Paleckio advokatas Jurijus Bilevičius.
Teismas vis dėlto nusprendė bylos be A. Paleckio nenagrinėti – su bylos medžiaga susipažinę teisėjai yra nusprendę atlikti dalinį rodymų tyrimą bei jam užduoti keletą klausimų. „Išteisintojo dalyvavimas posėdyje yra būtinas“, – pažymėjo teisėja R. Pocienė.
Teismas kitą posėdį ketina surengti balandžio 30-ąją.
Apeliacinį skundą teismui padavęs prokuroras Egidijus Šleinius įsitikinęs, kad išteisinamasis nuosprendis A. Paleckiui priimtas nepagrįstai, nesivadovaujant baudžiamojoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pasak prokuroro, byloje esantys įrodymai patvirtina A. Paleckio kaltę.
Prokuratūros skunde teismo prašoma priimti naują nuosprendį – A. Paleckį pripažinti kaltu ir jį nubausti laisvės atėmimu 1 metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą 2 metams.
A. Paleckis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas, kai 2010 metais vienoje radijo laidoje pareiškė, jog per 1991 metų Sausio įvykius prie televizijos bokšto „saviškiai šaudė į savus“, A. Paleckis neigė ir šiurkščiai menkino 1991 m. sausio 13 d. įvykius bei jų aukas.
„A. Paleckio kaltė yra neginčijamai įrodyta byloje ištirtais duomenimis – paties A. Paleckio bei liudytojų parodymais“, – yra teigęs valstybinis kaltintojas. Jo teigimu, „Fronto“ vadovas net nesigaili dėl savo pasakytų žodžių bei neatsiprašė Sausio įvykių aukų.
Dėl SSRS nusikaltimų prieš Lietuvos Respubliką ir jos gyventojus neigimo ir šiurkštaus menkinimo A. Paleckį kaltu pripažinti siūlęs prokuroras teisme taip pat pažymėjo, kad dar prieš 12 metų Vilniaus apygardos teismas Sausio įvykių byloje neginčijamai įrodė, jog niekas, išskyrus sovietų karius, nebuvo ginkluoti prie Vilniaus televizijos bokšto.
„Taip pat paneigta, kad buvo šaudoma koviniais šoviniais, jokių tūtelių nebuvo rasta, nė vienas smogikas nebuvo pagautas“, – sakė E. Šleinius, pažymėjęs, kad A. Paleckis savaip interpretuoja Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes.
Be to, pasak prokuroro, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nesuabejojo ne tik aukštesnių instancijų Lietuvos teismai, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT), nagrinėjęs Sausio 13-osios perversmininkų Mykolo Burokevičiaus ir Juozo Kolelio bylas prieš Lietuvą.
„Jis suvokė, kad per masinės informacijos priemones savo pareiškimu įžeidžia asmenų, kovojusių už Lietuvos nepriklausomybę, atminimą, – sakė E. Šleinius. – Dėl kokių motyvų jis tai padarė, atsakomybei reikšmės neturi. A. Paleckis puikiai žinojo apie tuo metu Lietuvoje vykusius Sausio įvykius, buvo asmeniškai susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu“.
Apylinkės teismas A. Paleckį yra išteisinęs, nes kaip nustatė teisėjas Antanas Virbalas, jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios – jis neturėjo tikslo neigti nei sovietų agresijos, nei įžeisti aukų, o tik rėmėsi rašytiniais šaltiniais.
Pasak teismo, nėra įrodyta, kad A. Paleckis neigė sovietų agresiją, prieš lietuvių tautą įvykdytus labai sunkius nusikaltimus. Teismas pabrėžė, kad kaltinamasis išsakė nuomonę.