Juridinis asmuo laikomas nemokus, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, pakanka nustatyti vieną iš nurodytų alternatyvių reikalavimų.

Juridinio asmens nemokumo sąvoka gali būti apibrėžiama pagal likvidumo testą – juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolių, taip pat pagal balanso testą, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Siekiant nustatyti įmonės nemokumą tikslinga taikyti balanso testą kartu su likvidumo testu.

Kaip taikomas likvidumo testas?

Įmonės negalėjimas apmokėti skolų, kurių apmokėjimo terminai yra suėję ir šis negalėjimas nėra laikinas. Šiuo atveju reiktų įsivertinti, ar egzistuoja reali tikimybė, kad įmonė ir toliau, t. y. per artimiausius tris mėnesius negalės vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Taikant likvidumo testą, įmonės nemokumo procesas gali būti pradedamas pakankamai anksti, sudarant pakankamai palankias galimybes pasinaudoti nemokumo (t. y. restruktūrizavimo ar bankroto) procedūromis.

Kaip taikomas balanso testas?

Šiuo testu nustatoma, ar įmonės įsipareigojimai viršija jos turimo turto vertę. Laikoma, kad įmonė turto turi nepakankamai, jeigu visi įmonės įsipareigojimai galėtų būti patenkinti tik jį realizavus, tačiau kurio vis tiek nepakaks šiam tikslui pasiekti. Turi būti nustatoma reali į balansą įrašyto turto vertė. Balanso testui nustatyti vertinami ir įmonės būsimi (pvz., turto išpirkimo įmokos pagal finansinio lizingo sutartį) bei tikėtini (pvz., įsipareigojimas pagal laidavimą) įsipareigojimai.

Taigi, balanso testas gali būti naudingas, nustatant nemokumą, įvertinant tai, ar turto pakaktų padengti įmonės įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję.

Kitas privalomas etapas − „Susitarimas dėl pagalbos“

Tai reiškia, kad prieš siekiant inicijuoti nemokumo procesą (tiek bankrotą, tiek restruktūrizavimą) teisme ir kreditorius ir skolininkas turi pareigą išsiųsti pasiūlymą kitai šaliai susitarti dėl pagalbos. Inicijuojant bankroto procedūrą taip pat privalomai turi būti pasiūloma vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui dėl bankroto proceso ne teismo tvarka priimti – nuo 15 iki 30 dienų.

Atkreipiamas dėmesys, kad įmonė tariasi su keliais kreditoriais dėl pagalbos jai priemonių suteikimo (pvz., mokėjimų terminų atidėjimo, mokėjimų išdėstymo dalimis ar kitų nuolaidų), įmonė įgyja įstatyme nustatytą teisę kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) panaikinimo. Tokiu būdu įmonė gali realiai apsisaugoti nuo kitų kreditorių, kurie yra nelinkę tartis, veiksmų, galinčių pakenkti įmonės finansinei situacijai, tokių kaip arešto įmonės atžvilgiu pritaikymas ir pan.

Fausta Lapėnienė
Nesudarius susitarimo dėl pagalbos ar nepriėmus sprendimo dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka įmonės vadovas ar kreditorius, kuriam prievolės vykdymo terminas yra suėjęs, įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

Kokios teisinės priemonės gali padėti išsaugoti verslą?

Naujasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato galimybę pereiti iš bankroto bylos į restruktūrizavimo bylą. Toks teismo sprendimas gali būti priimtas iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos. Taigi, iš bankroto proceso perėjus į restruktūrizavimo procesą ir sėkmingai įgyvendinus restruktūrizavimo planą, galiausiai įmanoma tęsti veiklą ir išsaugoti verslą.

Be to, įstatyme įtvirtinama nemokumo administratoriaus pareiga kreditorių susirinkimui pateikti nuomonę dėl įmonės, kaip turtinio komplekso arba jo esminės dalies, pardavimo (su visa infrastruktūra, sudarytomis veiklos sutartimis ir kt.). Tokiu atveju turi būti priimtas kreditorių susirinkimo sprendimas dėl įmonės pardavimo, taip užtikrinant ūkinės komercinės veiklos, be ankstesnių skolų, tęsimą.

Komentaro autorė Fausta Lapėnienė yra advokatų kontoros „Cobalt” asocijuota teisininkė