Tokį sprendimą Teisėjų garbės teismas priėmė nustatęs, kad teisėjas R. Prašmuntas administracinio teisės pažeidimo bylose bei baudžiamojoje byloje priimtų procesinių sprendimų nesurašė taip, kad jie atitiktų įstatymų reikalavimus. Nagrinėdamas civilines bylas, teisėjas nesilaikė Civilinio proceso kodekse įtvirtintų procesinių veiksmų atlikimo terminų ir tvarkos, skelbia Nacionalinė teismų administracija.
Teisėjų garbės teismo vertinimu, toks teisėjo R. Prašmunto elgesys neatitinka teisėjo profesinio elgesio standartų savo pareigas atlikti nepriekaištingai ir profesionaliai. Sprendžiant klausimą dėl teisėjų drausminės atsakomybės poveikio priemonių parinkimo, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, į tai, kad teisėjas R. Prašmuntas pripažino padarytus pažeidimus, savikritiškai vertina savo veiksmus, anksčiau drausmine tvarka nėra baustas.
Kaip skelbta, gegužę Teisėjų etikos ir drausmės komisija nusprendė iškelti R.Prašmuntui drausmės bylą dėl nepareigingumo.
Nustatyta, kad teisėjo surašyti teismo procesiniai dokumentai neatitiko įstatymų reikalavimų, o priimti procesiniai sprendimai buvo taisomi teisės aktų nenustatyta tvarka. Vienu atveju teisėjas, pakeisdamas savo anksčiau priimtą sprendimą, padidino baudos dydį pažeidėjui, o nagrinėdamas kitą bylą - vietoj iš pradžių paskirtos nuobaudos paskyrė dar vieną nuobaudą. Taip pat nustatyta, kad nagrinėdamas bylas teisėjas R. Prašmuntas nesilaikė įstatyme įtvirtintų terminų.
Tuomet konstatuota, kad šis teisėjas "pažeidė vieną iš pagrindinių teisėjų elgesio principų - pareigingumą - savo pareigas atlikti nepriekaištingai, laiku, profesionaliai ir dalykiškai".
Teisėjų garbės teismas sprendžia, ar yra pagrindo, o jeigu taip, tai kokią nuobaudą skirti teisėjui.