Kodeksas reglamentuoja teisėjų elgesį tiesioginių pareigų atlikimo metu ir elgesį, nesusijusį su tiesioginių pareigų atlikimu.
Pasak A. Norkūno, šis praktinis vadovas padės teisėjams priimti sprendimus netradicinėse procesinėse ir gyvenimo situacijose, kad nenukentėtų nei teismo, nei teisėjo vardas. Taip bus stiprinamas pasitikėjimas teismais visuomenėje, o teisėjo profesija ir toliau bus vertinama ir gerbiama.
Teisėjų etikos kodekse apibrėžti veiklos ir elgesio principai, kurių turi laikytis teisėjas, vykdydamas teisės aktuose nustatytas funkcijas, taip pat laisvu nuo tiesioginių funkcijų vykdymo metu. Čia įtvirtinta nuostata, kad teisingumas ir kitos bendrai priimtos žmogiškosios vertybės teismų veikloje turi prioritetą.
„Informacija apie teisėjams taikomą drausminę atsakomybę, jos pagrindus ir praktiką turi būti nuolat pateikiama. Ji svarbi ir visuomenei, ir teisėjams. Per keletą metų susikaupė daug praktikos atvejų, iš kurių galima daryti tam tikrus apibendrinimus. Dėl darbo organizavimo pasikeitimų teismuose taip pat atsirado poreikis išdėstyti svarbiausias, dažniausiai pasitaikančias nuostatas atskirame leidinyje, kuris būtų prieinamas kiekvienam, kuriam tai aktualu, – apie idėją Lietuvos teisėjams parengti praktinį vadovą pasakojo A. Norkūnas.
Teisėjų etikos kodekse – praktiniame vadove kiekvienas įtvirtintas teisėjų elgesio principas aptariamas konkrečiais praktiniais pavyzdžiais pagal TEDK, Teisėjų garbės teismo sprendimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis bei Bangaloro teisėjų elgesio principus.
Šis kodeksas taikomas visiems teisėjams be išlygų, informuoja Nacionalinė teismų administracija.