Persikeliama į neprognozuojamą jo nevykdymo stadiją. Kyla galimai nepataisomos vaikui pasekmės, atsiliepsiančios jo gyvenimo perspektyvoje, kai situacija ne visada pageidaujamu būdu suvaldoma ir vaiko interesus turinčių užtikrinti institucijų. Plačiau apie tai pasakoja Kauno apygardos teisėja Simona Dementavičienė.
– Kokios priežastys nulemia, kad būtent su konkrečiu tėvu ar motina yra nustatoma vaiko gyvenamoji vieta ir atitinkamai su kitu – tik bendravimo tvarka?
– Prioritetinis tiek gyvenamosios vietos, tiek bendravimo tvarkos nustatymo principas – 50/50 proc., kuriuo siekiama lygiavertės tėvystės, kai tiek pat laiko vaikas būna pas kiekvieną iš tėvų. Žinoma, tam aktualus vaiko amžius ir vaiko noras, tam tikrais atvejais pasitelkiami ekspertai, atliekamos ekspertizės.
Teismo procese nustatinėjami vaiko santykiai su kiekvienu iš tėvų, jų požiūris į vaiko auklėjimą ir tobulėjimą, jau nekalbant apie supratimą skirti tam lėšas. Pavyzdžiui, teisės į mokslą užtikrinimas, galimybės lankyti būrelius ir pan.; specialiųjų poreikių užtikrinimas; būtina išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie brolių, seserų ir kitų giminaičių, kokia nuolatinė aplinka jį sups; jeigu tėvai turi naujus partnerius, svarbu aptarti vaiko santykį su jais; svarbu, kad prisirišimas būtų natūralus, o nenulemtas vieno iš tėvų netinkamo elgesio dėl savanaudiškų paskatų, siekiant paveikti vaiko nuomonę, vaiko dėmesį užkariaujant dovanomis, pramogomis ir kt.; religinis ugdymas – ideologija neturi prieštarauti vaiko teisėms ir interesams. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą, teismai vertina ne tik su kuriuo iš tėvų gyvenimas atitiks geriausius jo interesus, bet ir kaip tėvas ar motina, su kuriuo gyvens vaikas, užtikrins vaiko teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina. Vieno iš tėvų kliudymas tą daryti vertinamas kaip vaiko ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimu.
Nustačius su kuriuo iš tėvų bus vaikui stabiliausia ir saugiausi gyventi, su kitu atitinkamai nustatoma bendravimo tvarka. Nustatomos konkrečios bendravimo dienos ir laikas; vaiko paėmimo ir grąžinimo tvarka; bendravimas atostogų metu; švenčių ir tėvų ar vaiko gimtadienių metu; išimtys iš bendravimo tvarkos (pavyzdžiui, ligos atveju). Nustatomos alternatyvos, jeigu vaikas, pavyzdžiui, dėl ligos negalės pasimatyti (bendravimas nuotolinėmis priemonėmis, praleistų dienų kompensavimo mechanizmas). Minimalus bendravimas nustatomas, jei dažni susitikimai ir bendravimas traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko interesų, daroma įtaka vaiko brandai, jo pasaulėžiūrai.
– Kokios pasekmės kyla, kai nevykdomas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir/arba bendravimo tvarkos nustatymo?
– Skiriamos finansinės baudos, kai nevykdoma teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, traktuojant kaip piktnaudžiavimą procesu. Jeigu prasidėjęs priverstinis vykdymas – taikomos baudos už antstolių reikalavimų nevykdymą. Be to, vienas iš tėvų gali įsitraukti gindamas savo ir vaiko interesus inicijuodamas žalos atlyginimo bylą. Kraštutiniu atveju, toks elgesys gali būti vertinamas, kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas ir apribojama jų valdžia vaiko atžvilgiu, o ypatingais atvejais – atimtos tėvystės / motinystės teisės. Ką galime matyti iš dabartinės garsios situacijos, teismo leidimu vaikas gali būti laikinai paimamas iš abiejų tėvų ir vaikui užtikrinama kita saugi aplinka (kiti artimi žmonės, jų nesant – institucija).
– Kokios institucijos įsitraukia į tėvų konfliktą, siekdamos apsaugoti vaiko interesus?
– Žinoma teismas, kaip minėta, taikomos sankcijos, priimamos tarpinės nutartys, nustatant su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi, o su kuriuo turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka. Tėvai inicijuoti bendravimo/gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą gali viso teismo proceso metu. Dalyvauja Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, kurie lygiagrečiai padeda šeimai teikdami paslaugas – atvejo vadybą. Esant poreikiui pasitelkiami psichologai. Dažnas antstolių įsitraukimas, kai nevykdoma tarpinė nutartis, kuria sureguliuojami laikini iki teismo sprendimo tėvų santykiai su vaiku (gyvenamoji vieta / bendravimo tvarka). Antstoliams tenka užtikrinti vaiko paėmimo / pristatymo tvarką įvairiausiomis aplinkybėmis. Psichologų vertinimu, vaikas, kuris mato svarbiausius sau žmones nesutarančius, kaltina save. Pasitaiko manipuliavimo bendravimo tvarkos išimtimis atvejų, trukdoma bendrauti su vaiku prisidengiant tariama liga.
Antstoliai, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai, policijos pareigūnai, padeda užtikrinant ir teismo sprendimo vykdymą, t. y., kai teismo procesas jau būna baigtas. Pasitaiko, kad įsijungia psichologai ar kiti medikai. Pastaroji garsi situacija taip pat susijusi su tuo, kad vienas iš tėvų nevykdė teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos. Ši situacija atskleidžia tokių veiksmų skaudžias pasekmes. Viešojoje erdvėje paplitęs vaiko paėmimo vaizdo įrašas, tokiu būdu vaiko atvaizdas ir interesai nėra apsaugoti. Vaikas atpažintas klasės draugų, nelanko mokyklos tiesiogiai, kas sąlygoja bendravimo įgūdžių stoką ir pan. Akivaizdu, kad vaikas patiria emocinius išgyvenimus. Be abejo, šis procesas yra visapusiškai jautri patirtis visoms pusėms – tiek vaikui, tiek jo šeimai, tiek tokį sprendimą vykdantiems vaiko teisių gynėjams.
– Kokie sprendimo būdai, kad neigiamų pasekmių nepatirtų nei pats vaikas, nei jam svarbiausi žmonės – tėvai ir neįsitrauktų tretieji asmenys (institucijos)?
– Surasti tėvams kompromisą sudarant taikos sutartį, galimai advokatų pagalba, arba pasinaudojus mediacijos institutu surasti sąlyčio taškus, tokiu būdu galvojant visų pirma apie vaiką. Suprantama, kad skyrybų procese užvaldo įvairios emocijos, kurios svarbiausias vertybes paverčia antraplanėmis, sunku išlaikyti emocinį raštingumą, ypatingai, kai yra neištikimybės faktorius, didelio turto dalybos. Tokiu atveju tėvų karo išspręsti nepadeda ir privalomas ikiteisminės mediacijos institutas ir ginčas persikelia į teismą. Svarbu suprasti, kad mediacijoje ginčą sprendžia pačios šalys ir jas įpareigoja jų pačių susitarimas, o teisme – teisėjas valstybės vardu ir teismo sprendimu. Mediacijos paslaugos teikiamos už atlyginimą (už su mediatoriumi sutartą valandinį įkainį), išskyrus atvejus, kai mediacijos paslaugos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Tačiau ir teisminis procesas sąlygoja nepageidaujamus finansinius kaštus – bylinėjimosi išlaidas.
Mediacijos sesija, tai draugiška ir neformali aplinka, kai mediatorius (teisėjas ar kitas teisininkas) pradeda įvadine dalimi, toliau seka šalių pasisakymai, spręstinų klausimų nustatymas, bendra diskusija, atskiri susitikimai, galimų skirtingų sprendimų alternatyvų kūrimas, sprendimo priėmimas ir jo tikroviškumo tikrinimas, taikos sutarties projekto rengimas, pasirašymas ir pateikimas tvirtinti. Teismas taikos atveju patvirtina šalių sutartį santuoką nutraukti bendru sutarimu, kai išsprendžiami ir vaiko klausimai, o jeigu teisminis procesas jau vyksta, tai pereinama iš ginčo teisenos į ypatingąją ir santuoka nutraukiama taip pat bendru sutarimu. Mediacija galima pasinaudoti tiek iki teismo, tiek visose teismo proceso stadijose. Tačiau tėvai būna pasiryžę bet kokiomis priemonėmis įrodyti savo tiesą, užvedami netgi ikiteisminiai tyrimai vienas kito atžvilgiu, visai negalvojant, kaip toks faktas paveiks jų vaiką, kokie liks liekamieji reiškiniai.
Be kita ko, galima e-mediacija, kuri vykdoma bendraujant nuotoliniu būdu (Zoom, Teams). Patogu, kai šalys yra skirtingose valstybėse dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, komandiruojamos dėl darbų), ar tiesiog gyvenamoji vieta nutolusi nuo mediatoriaus buveinės.
Patarimas – vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, gerbti teismo ir kitų institucijų darbą, nes, kai nepavyksta susitarti, kreipiamasi pagalbos. Išminties surandant kompromisą, ypatingai vaiko atveju, kad teismo proceso neprireiktų.