Šią bylą Strasbūro teisme pradėjo nagrinėti Didžioji kolegija, pranešė Vyriausybės atstovė EŽTT.
Kaip pažymima pranešime, skundą pateikę pareiškėjai skundžiasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje numatyta teisės į gyvybę, kankinimų draudimo, teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo, diskriminacijos draudimo, nuosavybės apsaugos pažeidimais.
Portugalijos piliečiai teigia, kad nuo 2017 m. Portugalijoje kasmet vykę miškų gaisrai yra tiesioginis visuotinio atšilimo padarinys. Anot jų, kad dėl šių gaisrų kyla pavojus jų sveikatai, jie jau patyrė alerginių susirgimų, miego įpročių, kvėpavimo sutrikimų, kuriuos dar labiau apsunkina karštas oras.
Skunduose taip pat yra pabrėžiama, kad klimato kaita žiemą sukelia labai stiprias audras, o tai gali padaryti žalą netoli jūros esantiems jų namams.
Pareiškėjai taip pat tvirtina, kad jie susiduria su nerimu, kurį sukelia šios stichinės nelaimės ir galimybė visą gyvenimą praleisti vis šiltesnėje aplinkoje, o tai daro poveikį jiems ir jų būsimoms šeimoms.
Anot Vyriausybės atstovės EŽTT, skundus pateikę Portugalijos piliečiai „iš esmės savo skundus grindžia tuo, kad valstybės atsakovės tinkamai nesilaiko savo tarptautinių įsipareigojimų dėl kovos su klimato atšilimu, pagal kuriuos valstybės privalo imtis priemonių, kad tinkamai sureguliuotų savo indėlį į klimato kaitą“.
Pareiškėjai taip pat teigia, kad tinkamų priemonių pasauliniu mastu išmetamų teršalų kiekiui apriboti nebuvimas yra valstybių įsipareigojimų pažeidimas.
Be to, jie savo skunduose nurodė, kad visuotinis atšilimas daro ypač didelį poveikį jų kartai ir kad, atsižvelgiant į jų amžių, jų teisių apribojimas yra didesnis nei vyresniųjų kartų atveju.
Kreipdamiesi į EŽTT jie prašė, kad jų skundai dėl Konvencijos pažeidimų turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją., jie taip pat remiasi teisingumo tarp kartų principu, nurodytu keliuose tarptautiniuose dokumentuose, įskaitant 1992 m. Rio de Žaneiro deklaraciją dėl aplinkos ir vystymosi, Paryžiaus susitarimo preambulę ir 1992 m. Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją.
Peticiją EŽTT Portugalijos piliečiai pateikė dar 2020 m. rugsėjo 7 d., jai buvo nuspręsta suteikti pirmenybę ir atsakomybėn patrauktų 33 valstybių Vyriausybėms ji buvo komunikuota jau 2020 m. lapkričio 13 d. Bylą nagrinėjusi kolegija nusprendė perleisti jurisdikciją EŽTT Didžiajai kolegijai, kuri šios bylos nagrinėjimą tęs uždaruose pasitarimuose ir galiausiai priims sprendimą.
EŽTT 17 teisėjų Didžioji kolegija nagrinėja bylas, kuriose keliami sudėtingi Konvencijos ar jos protokolų aiškinimo ar taikymo klausimai arba rimta visuotinės svarbos problema. Didžiosios kolegijos sprendimai yra galutiniai.
Šiais metais EŽTT jau buvo nagrinėtos dvi bylos dėl klimatos kaitos – jos buvo iškeltos prieš Prancūziją ir Šveicariją, tačiau tąkart skundai buvo atmesti, nes pareiškėjai neišnaudojo vidaus teisinės gynybos priemonių, nes iš pradžių savo bylą turėjo iškelti visuose nacionaliniuose teismuose.
Portugalijos piliečiai prašo juos atleisti nuo šio reikalavimo, nes toks reikalavimas esą būtų neprotingas ir užkrautų neproporcingą naštą.
