Slapto balsavimo metu už S. Rudėnaitę balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3, susilaikė – 5.
Konstitucijoje numatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria ir atleidžia Seimas prezidento teikimu.
Seimas taip pat pritarė Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas ėjusios Janinos Stripeikienės atleidimui. Ji toliau dirbs teisėja, tačiau konservatoriai siekia, kad J. Stripeikienė būtų paskirta Konstitucinio Teismo teisėja.
S. Rudėnaitė 1987 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, kur įgijo teisininkės specialybę, pagal tuo metu galiojusią tvarką gavo paskyrimą dirbti advokatūroje ir šešis mėnesius stažavosi Vilniaus 1-ojoje advokatų kontoroje. 1988- 1997 m. dirbo advokate Utenos advokatų kontoroje, 1997-1999 m. dirbo Utenos rajono apylinkės teismo, 1999 -2000 m. Aukštesniojo administracinio teismo, 2001-2003 m. Vilniaus apygardos teismo, 2003 – 2004 m Vilniaus apygardos administracinio teismo, 2004 – 2008 m. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėja, nuo 2008 m sausio 15 d. dirba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja.
Anksčiau S. Rudėnaitė DELFI sakė, kad jeigu bus pritarta jos kandidatūrai, radikalių pokyčių Civilinių bylų skyriuje nebus.
„Jeigu ir bus, tai revoliucijos tikrai nebus – tokių idėjų nekeliu, – sakė ji. – Viena iš idėjų – nesugadinti to, kas čia yra gero pradėta, nes J. Stripeikienės kadencijos metu buvo dedamos didelės pastangos praktikos suvienodinimui. Taip pat labai svarbu ir metodikos ruošimas aktualiais klausimais.
Gal kažkas ir turėtų pasikeisti vien dėl pačios asmenybės ypatumų – įsivaizduoju, kad yra labai geras dalykas skyriuje tarp darbuotojų užtikrinti daugiau bendradarbiavimą negu vadovavimą. Šiaip jau nesu subordinacijos žmogus, man prioritetas – žmonėms sudaryti dvasinį vidinį komfortą, grįstą tokiais principais, kad mes bendraujame demokratiškai, pagarbos rėmuose, bet darbe vienas kitam jokių nuolaidų nedarome. Mes turėtume savo jėgas mobilizuoti tiesioginiam darbui“.
LAT teisėja taip pat pažymėjo, kad reikėtų organizuoti ir kasacinės instancijos teisėjų mokymus.
„Tai nėra mano tiesioginėje galioje, tačiau gal galėčiau šiek tiek įtakoti teisėjų mokymo programas, kurios daromos visiems teisėjams – jomis būtų suinteresuoti naudotis ir mūsų teismo teisėjai, nes šiaip dabar mes važiuojame mokyti kitų teisėjų“, – S. Rudėnaitė pažymėjo, kad dėl sudėtingo teisinio reguliavimo Europos Sąjungos teisėje ir praktikoje tobulintis reikia ir kasacinės instancijos teisėjams.
„Mūsų teisėjai į mokymus nevažiuoja ne dėl to, kad nenori, bet jie tiesiog neturi galimybių – pinigų išsiųsti kažkur į seminarus užsienyje yra mažai, o antras dalykas – visi žino, kad ne visi teisėjai gali išvažiuoti į užsienį, nes nelabai moka kitų kalbų“, – pabrėžė ji.
S. Rudėnaitė taip pat pažymėjo, kad teismo darbuotojai dėmesį turėtų sutelkti į nutarčių, kurios „tikrai yra reikšmingos“, rašymą, o ne skirti daug dėmesio ten, „kur viskas aišku ir taip formaliai atsirašinėti“.