„Po tokių įvykių labai svarbu ne tik išsiaiškinti, kaip ir kodėl viskas įvyko, įsivertinti darbo organizavimo trūkumus, bet pirmiausia suteikti visokeriopą pagalbą pamainoje dirbusiems pareigūnams“, – pranešime cituojama sakė LRITĮPS atstovė Pravieniškių kalėjime Ina Širvinskienė.
Anot jos, nesvarbu, kad pareigūnai nebuvo užpulti, dėl įvykio jie patyrė išgyvenimų, o viena pareigūnių dėl patirto streso nedarbinga iki šiol.
„Tai rodo, kad ir tokių atvejų metu būtina pareigūnams suteikti psichologinę pagalbą ir informaciją, reikalingą kaip vykdyti tarnybą, kad tokie įvykiai nesikartotų. Galima tik įsivaizduoti su kokiomis mintimis jie susiduria po tokių įvykių. Normalu, kad įvykus nuteistojo pabėgimui iškart formuojasi nuomonė, jog vienaip ar kitaip dėl to kalti pareigūnai, todėl kyla kaltės, sumišimo, nepagrįstų baimių. Psichologas padėtų spręsti jas, susitvardyti bei atgauti pusiausvyrą“, – kalbėjo I. Širvinskienė.
Dėl kalinio pabėgimo šiuo metu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu vertinami pabėgimo metu dirbusių pamainos pareigūnų veiksmai, siekiama išsiaiškinti, kodėl pabėgimui nebuvo užkirstas kelias.
Profsąjungų atstovai siūlo Kalėjimų tarnybos vadovybei atsižvelgti į siūlymą, kad ne tik užpuolimo ar smurto atveju, bet ir kitomis neįprastomis aplinkybėmis, pareigūnams būtų pasiūlyta ir suteikta profesionali psichologų pagalba.
„Panašu, kad psichologinės pagalbos savitvardai išlaikyti reikėtų ir Pravieniškių 2 kalėjimo vadovybei, kuri po įvykio leido sau pasakyti, jog pareigūnai yra netinkami dirbti jeigu atsitiko toks įvykis. Noriu pasakyti, kad toks vadovybės elgesys negali būti pateisinamas, o išankstinėms kalboms ir vertinimams – ne vieta ir ne laikas, nes tyrimas nėra pasibaigęs. Kalėjimo vadovybei reikėtų pačiai įsivertinti ar viską atliko teisingai, sąžiningai, pagal instrukcijas, kaip organizavo tarnybą ir kt., kad ateityje tokių įvykių būtų išvengta, o ne ieškoti kaltų tarp tų, kurie nepriima sprendimų ir vykdo tai, kas yra nuleidžiamas iš viršaus tokiomis aplinkybėmis, kokios yra sudaromos“, – pranešime cituojamas LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Profesinės sąjungos pirmininkas priminė, jog Pravieniškių kalėjimo problemos dėl per žemų tvorų ir netinkamos infrastruktūros jau kadencijos pradžioje buvo išsakytos, o saugumo spragos ir parodytos kalėjime viešėjusiam tuometiniam Teisingumo viceministrui Elanui Jablonskui, kuris pažadėjo, kad tvora nedelsiant bus keičiama, priimti ir kiti reikalingi sprendimai, tačiau viceministro žodžiai buvo tušti pažadais.
Anot K. Pauliuko, tai, kad po nuteistojo pabėgimo nebuvo nušalinta Pravieniškių kalėjimo vadovybė, demonstruoja dvigubus Kalėjimų tarnyboje egzistuojančius standartus – dar 2021 m. gegužę, kai iš Pravieniškių kalėjimo pabėgo 2 nuteistieji, kalėjimo vadovybė buvo nušalinta nedelsiant.
„Kuo skiriasi minėti įvykiai, kodėl priimami skirtingi sprendimai ir kas tai lemia? Manome, kad šiuo atveju nušalinimas būtų logiškas sprendimas, užkertantis kelią daryti kokią įtaką patikrinimui ar spaudimą pareigūnams, padėtų skaidriai išsiaiškinti situaciją“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.
Delfi.lt skelbė, kad 36 metų dėl vagysčių ir kitų smulkių nusikaltimų teistas nuteistasis Robertas Visockis iš Pravieniškių paspruko dar gruodžio 21 d. popietę – pareigūnai pripažino, kad R. Visockis iš kalėjimo pabėgo perlipęs net tris tvoras, pabėgimui jis panaudojo kalėjime esančias kopėčias. Delfi.lt šaltinių teigimu, kalėjimo pareigūnai bėglį pastebėjo ir net į orą buvo paleidę įspėjamąjį šūvį, tačiau tai šio nesustabdė.
