– Kaip keitėsi bausmių atlikimo vietose dirbančių pareigūnų krūviai per pastaruosius 10 metų?
– Pastarąjį dešimtmetį Lietuvoje pataisos pareigūnų darbo krūviai tik didėja, o po 2023 metais nuo sausio 1 d. įvykdytos bausmių vykdymo sistemos reformos jie tampa nebepakeliami.
Nežiūrint į tai, kad nuteistųjų skaičius Lietuvos pataisos įstaigose nebesiekia net penkių tūkstančių tai susiję su kritiniu pareigūnų bei darbuotojų trūkumu. Taip pat visiškai skirtingų kategorijų asmenų (suimtųjų, nuteistųjų, asmenų atliekančių arešto bausmę, iki gyvos galvos nuteistų asmenų ir pan. ) laikymu tose pačiose įstaigose…
Didelę įtaką darbuotojų krūviui turi teisės aktų trūkumai. Naujasis Bausmių vykdymo kodeksas ir jį lydintys poįstatyminiai teisės aktai yra „klampūs“, jų įgyvendinimas labai sudėtingas.
Ir nors po reformos jau praėjo beveik aštuoni mėnesiai, tačiau kai kurie mūsų sričiai labai svarbūs teisės aktai dar nėra priimti. Pavyzdžiui, laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, konvojavimo taisyklės ir taip toliau.
– Kaip keitėsi kitos darbo sąlygos – uždarbis, kuro kompensacijos?
– Čia situacija dvejopa. Kai kuriose įstaigose sąlygos gerėjo įgyvendinant tarptautinius projektus, tačiau kai kur mūsų darbuotojai dirba kraupiomis sąlygomis. Vienos prasčiausių sąlygų šiandien yra Šiauliuose, Marijampolėje, Alytuje ir Pravieniškėse esančios bausmių atlikimo vietose. Ten sąlygos baisios ir darbuotojams, ir ten laikomiems asmenims.
Kalbant apie darbo užmokesčio didėjimą, šis klausimas yra aktualiausias mums kaip darbuotojų atstovams. Mūsų sistema yra viena iš tų statutinių organizacijų, kurioje atlyginimai yra kone vieni žemiausių. Nors Teisingumo ministerijos atstovai prieš įgyvendindami reformą žadėjo kelti minimalius pareiginės algos koeficientus, tačiau žymesnio pokyčio taip ir nepamatėme.
– Kaip kaitėsi socialinis dialogas?
– Kalbėdamas apie socialinį dialogą norėčiau išskirti socialinį dialogą su Lietuvos kalėjimų tarnyba bei socialinį dialogą tarp Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) bei Teisingumo ministerijos.
LTPF ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendravimas pasikeitė į gera, esame girdimi kaip darbuotojų atstovai. Dalyvaujame komisijose, sprendimų priėmimuose, kartu ieškome sudėtingų situacijų sprendimų. Socialinio dialogo svarbą gerai supranta tarnybos direktorius, generolas Virginijus Kulikauskas.
Esame ignoruojami ir susidaro įspūdis, kad TM komanda jaučiasi tarsi savo darbą yra padariusi, o kaip seksis visiems išgyventi reformos pasekmes tai yra jau nebe jų reikalas. Nors ministerijos politikai su E. Dobrowolska priešaky deklaravo, kad yra atviri mūsų bendruomenei, realybė visiškai priešinga.
– Kokia situacija su žmonių trūkumu dabar?
– Situaciją pavadinčiau katastrofiška. Žmonės palieka tarnybą, šią liepą Lietuvos kalėjimų tarnyboje trūko apie 700 darbuotojų. Ir situacija negerėja nepaisant to, kad skelbiami konkursai bei atrankos į laisvas vietas.
Deja, bet toks trūkumas negali neturėti įtakos ir mūsų šalies visuomenės saugumui. Mūsų pareigūnų bei darbuotojų nuolatinis darbas padidintu krūviu daro savo – žmonės perdega, didesnė klaidų tikimybė.
– Ar žmonių trūkumas – tai pastarojo dešimtmečio pokyčių rezultatas, ar šios TM ministrės inicijuotos reformos padarinys? O gal reforma tapo „paskutiniu lašu“?
– Darbuotojų trūkumas gana plati problema. Matome, kad šiandien jų trūksta švietimo, medicinos, pramonės, vidaus reikalų ir kitose srityse. Mes taip pat nesame išimtis. Tačiau dar prieš E. Dobrowolskos reformą įspėjome viešai, kad dėl reformos bus tik blogiau. Mūsų įspėjimai buvo ignoruojami. O dabar jau akivaizdu, kad reforma padėjo žmonėms apsispręsti palikti mūsų sistemą.
Nors žinome, kad nemažai pareigūnų dar būtų galėję dirbti ir planavo tai daryti, tačiau pasinaudojo pasitaikiusia proga ir paliko tarnybą.
Beje, visiškai neseniai iš darbo Lietuvos kalėjimų tarnyboje išėjo net keturi šios tarnybos struktūrinių padalinių skyrių vadovai. Nemažai šios tarnybos padalinių ir taip neturi nuolatinių vadovų.
Tai labai rimtas signalas, kad reforma ne sprendžia problemas, o tik jas didina.
– Riaušių prie Seimo metu 2021 m. rugpjūčio 10 d., neramumai kilo ir Pabradėje tarp pabėgėlių. Tai vertinta kaip koordinuota ataka prieš Lietuvą, siekiant destabilizuoti padėtį ir diskredituoti pareigūnus. Kaip manote, kokia rizika, kad priešiškos valstybės gali pasinaudoti šiandienine situacija bausmių atlikimo vietose ir provokuoti nuteistuosius riaušėms siekiant destabilizavimo?
– Puikiai prisimenu tas riaušes, tuo metu mūsų pareigūnai teikė praktinę pagalbą Viešojo saugumo tarnybos kolegoms saugant pabėgėlių priėmimo centrą Rūdininkuose. Mūsų kolegos pasakojo, kad neramumai buvo puikiai koordinuojami su riaušininkais prie Seimo. Taip buvo siekiama diskredituoti Lietuvos specialiąsias pajėgas. Na, o kalbant apie galimus priešiškų valstybių bandymus provokuoti riaušes ar kitus neramumus Lietuvos įkalinimo įstaigose, galima pasakyti, kad teoriškai tokios galimybės neatmesčiau.
– Kokias matote perspektyvas, jeigu TM nekeis savo požiūrio?
– Jeigu ministerija nekeis požiūrio į mūsų sistemos darbuotojus, jų aprūpinimą, darbo užmokesčio kėlimą bei socialinių garantijų savalaikį užtikrinimą, matau tik vieną perspektyvą – masiniai protestai. Tikrai rasime būdų, kad politikai mus išgirstų ir sudarytų mūsų pareigūnams tinkamas darbo sąlygas.
Aš esu įsitikinęs, kad E. Dobrowolska turi prisiimti asmeninę atsakomybę už visa tai, kas padaryta.
– Kokių reikėtų priemonių, kad jūsų srityje situacija dėl pareigūnų poreikio, trūkumo normalizuotųsi?
– Visų pirma būtina kuo skubiau apčiuopiamai didinti darbo užmokestį dabar dirbantiems darbuotojams, nes kitaip jų neišlaikysime tarnyboje, žmonėms nebeužtenka skurdžių algų norint pragyventi.
Būtina maksimaliai pagreitinti naujų darbuotojų priėmimą, nes šiuo metu dokumentų padavimas, konkursai, atrankos, patikrinimai ir kitos priėmimo procedūros vyksta labai ilgai, kartais net iki pusės metų. Dėl to naujokai, nesulaukę kol bus priimti, renkasi kitas organizacijas ar įstaigas.
Būtina kuo skubiau formuoti Lietuvos kalėjimų tarnybos struktūrinius padalinius bei skirti nuolatinius jų vadovus, nes tik tuomet jie galės tinkamai veikti bei koordinuoti pavaldžių kalėjimų veiklą.
Kalbėtis su miestų, kuriuose yra kalėjimai, savivaldybėmis dėl papildomų socialinių paketų mūsų įstaigų pareigūnams bei darbuotojams skyrimo, kuriais galima būtų pritraukti naujus darbuotojus.
Būtina mažinti biurokratinę naštą bei suteikti daugiau savarankiškumo kalėjimams sprendžiant kasdienius įstaigos finansinius klausimus.
Kuo skubiau spręsti nuteistųjų perskirstymo įstaigose klausimą, atskiriant skirtingų kategorijų nuteistuosius vienus nuo kitų, kaip tai yra numatyta Resocializacijos pertvarkos koncepcijoje. Manau tai ženkliai palengvintų mūsų darbuotojų darbą bei žmonės jaustų savo darbo prasmę bei matytų rezultatus.
Tada mūsų sistema galės funkcionuoti. Dabar ji po truputį degraduoja.
Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos informacija.
