„Komisija atsisakė pradėti drausmės procedūrą prieš I. Ivanovienę – iš to, kiek mums buvo pateikta informacijos apie teisėjos spaudai pasakytus žodžius, jokio pagrindo nebuvo, negražiais žodžiais teisėja nieko neišvadino“, – atsakydamas į skaitytojų klausimus DELFI konferencijoje pareiškė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (TEDK) pirmininkas Algis Norkūnas.
Pasak jo, I. Ivanovienės išnagrinėtą baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs aukštesnės instancijos teismas paliko galioti nuosprendį nepakeistą.
„Teisėja interviu pateikė argumentus, kokiu pagrindu priimtas teismo sprendimas, o duomenys apie nukentėjusių asmenybes buvo svarbūs teisėjai priimant sprendimą – ji turėjo teisę komentuoti nukentusiųjų elgesį, veiksmus“, – pažymėjo teisėjų galimus nusižengimus vertinančios komisijos pirmininkas.
Apsvarstyti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės elgesį TEDK prašė Žmogaus teisių stebėjimo institutas, pasipiktinęs teiėjos pasisakymais DELFI, komentuojant išnagrinėtą bylą dėl pelnymosi iš vaikų prostitucijos.
Byloje buvo konstatuota, kad sąvadautojai pelnėsi iš nepilnamečių mergaičių, kurių amžius tesiekė 14 ir 15 metų.
„Jeigu jūs būtumėte jas matęs, komentarų nereikėtų, be to, visa tai iš viso vyko 20 dienų“, – DELFI publikuotame straipsnyje „Išskirtinis teisėjos gailestis: kodėl apsiverkė prostitutėmis dirbusios nepilnametės“ cituojama Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė.
„Žeminantys ir užgaulūs teisėjos žodžiai nukentėjusiųjų atžvilgiu ne tik šokiruoja, bet ir verčia abejoti teisėjos etika, nešališkumu ir gebėjimu atlikti pagrindinę teismų funkciją – vykdyti teisingumą. Tokie pareiškimai liudija, kad švelnios bausmės – po 150 valandų viešųjų darbų – nusikaltusiems asmenims buvo skirtos būtent dėl teisėjos I. Ivanovienės išankstinių neigiamų nuostatų nukentėjusių mergaičių atžvilgiu, todėl kyla rimtų abejonių dėl viso teismo proceso nešališkumo“, – buvo rašoma Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) pranešime.
Nuo prekybos žmonėmis ir prostitucijos nukentėjusioms moterims ir mergaitėms pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų teigimu, atvejai, kai prekeiviai žmonėmis sulaukia itin švelnių bausmių arba apskritai nuo realių bausmių išsisuka, yra dažni, todėl kyla abejonių, ar ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai sugeba adekvačiai suvokti ir įvertinti šio nusikaltimo pobūdį.
Anot ŽTSI atstovės Natalijos Bitiukovos, tokie atvejai tik prisideda prie nebaudžiamumo atmosferos kūrimo, nes nėra užtikrinama reali ir griežta atsakomybė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, o tai tik dar labiau skatina įsitraukti į šią nusikalstamą veiką, kadangi rizika nedidelė, o veikla – ypatingai pelninga.
Lietuvos apeliacinis teismas dar praėjusią savaitę paliko galioti I. Ivanovienės paskelbtą nuosprendį – Mažeikių rajono gyventojai Petras Navickas ir Remigijus Motuzas pripažinti kaltais, tačiau nuteisti gerokai švelnesnėmis nei įstatyme numatyta bausmėmis.
Nors kaltinamiesiems grėsė įkalinimas nuo nuo 2 iki 8 metų, tačiau teismas nutarė, kad sąvadautojai nusipelnė tik laisvės apribojimo bausmių – per metus turės išdirbti po 150 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėję apeliacinės instancijos teismo teisėjai pažymėjo, kad nepilnametes į prostituciją įtraukę vyrai prieš jas nevartojo nei fizinio, nei psichinio smurto, jų veiksmuose nebuvo apgaulės, be to, dvi penkiolikmetės ir viena keturiolikmetė savo valia sutiko teikti seksualines paslaugas už pinigus, sutiko dalintis iš klientų gautais pinigais.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nepilnametės jau esą buvo pakankamai socialiai subrendusios, suvokė savo veiksmų esmę, o jas už pinigus pardavinėję gerokai vyresni P. Navickas ir R. Motuzas „nebuvo labiau socialiai subrendę“.
Palikdamas vyrus laisvėje teismas taip pat pabrėžė, kad nusikaltimai buvo padaryti prieš tris metus, per tą laiką jie nenusikalto, pakeitė gyvenimo būdą, iš dalies nukentėjusiosioms atlygino žalą. Be to, nepilnametės buvo pardavinėjamos „trumpą laiką“ – apie 20 dienų.
Šiaulių apygardos teismo nuosprendį prašė pakeisti prokuratūra ir viena nukentėjusioji – jie įsitikinę, kad sąvadautojams turėjo būti skirtos realios laisvės atėmimo bausmės.
„Kovojant su prekyba žmonėmis, svarbu įtvirtinti tokią praktiką, kad visi atvejai, kuomet iš asmens, užsiimančio prostitucija, pelnosi trečias asmuo, yra vienareikšmiškai kvalifikuojami kaip prekyba žmonėmis, – įsitikinusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovė N. Bitiukova. – Šioje vietoje reikia bausti tikruosius nusikaltėlius – sąvadautojus, o ne rodyti pirštais į aukas, kurios ir taip yra įbaugintos, priklausomos ir pažeidžiamos, nusikaltimo aukos ne tik nėra tinkamai ginamos, bet dar papildomai nukenčia baudžiamojo proceso metu. Svarbu užtikrinti, kad nevyrautų nebaudžiamumo atmosfera, kad visuomenė būtų priešiška nusikaltėliams, o ne smerktų ir kaltintų aukas“.